Proporcijos ir jų dinamiškumas išsivysčiusio socializmo sąlygomis

D. Birutytė, J. Dvilevičius
1983 Ekonomika  
Proporcingo liaudies ūkio vystymo materialinĮ pagrindą sudaro visuomeninis darbo pasidalijimas. Esant visuomeninei gamybos priemoni,ų n:.lOsavybei, valstybė sąmoningai reguliuoja proporcijas. Tai labai svarbus socialistinės sistemos privalumas, kuris Įgalina orientuoti ekonomikos vystymą socialistinės gamybos tikslui siekti, visuomenės narių poreikiams tenkinti. Proporcijos išreiškia kiekybinius ir kokybinius santykius tarp atskirų visuomeninės gamybos pusių, šakų, ekonomikos sferų. Jų kitimu i
more » ... sferų. Jų kitimu i turi Įta kos spartėjanti mokslo ir technikos pažanga, besivystanti visuomeninių 'poreikių sistema. Socialistinė visuomenė planingai vysto proporcLjas. Dabartiniame ekonomikos išsivystymo etape visa proporcijų sistema tobulinama atsižvelgiant Į intensyvaus ūkio plėtojimo reikalavimus, Į mokslo bei technikos pažangą. Proporcijų tobulinimas turi užtikrinti subalansuotą liaudies ū'kio vystymą. TSKP suvažiavimas kaip vieną iš svarbiausių. liaudies ūkio plėto jimo uždavinių iškėlė uždavinĮ siekti ekonomikos subalansuotumo. Cia buvo pabrėžiamas būtinumas "., .dinamiškai ir subalansuotai vystyti TSRS ekonomiką kaip vieningą liaudies ūkio kompleksą" (I, p. 142). Išsivysčiusio socializmo sąlygomis liaudies ūkio subalansuotumo reikšmė žymiai padidėjo. Lemia tai, kad išaugo gamybos mastas, atsirado labai sudėtingi šakiniai ir tarpšakiniai ūkiniai ryšiai, kuriuos vis sunkiau įval dyti; žymiai glaudesnė priklausomybė susidarė tarp visuomeninės gamybos ir p-oreikių struktūros; gamybos intensyvinimas ir efektyvumo didinimas tapo pagrindine ekonominio vystymo strategine kryptimi. Bendriausia prasme subalansuotumas reiškia atitikimą tarp turimų visuomenės išteklių, gamybos apimties ir susidariusių poreikių. Subalansuotumo pagrindą sudaro visuomeninės gamybos proporcingumas, ir ji galima pasiekti tik tarpusavy suderinus visą proporcijų sistemą. Kita vertus, subalansuotumas parodo pasiektą proporcingumo lygį ir yra jo pasireiškimo forma. Dinamiškai vystantis gamybai, sparčiai atnaujinant gaminamos produkcijos nomenklatūrą, greitai kinta poreikiai, ir tarp kai kurių prekių pasiūlos ir paklausos gali atsirasti laikinas neatitikimas. Tačiau nežymus dalinis nesubalansuotumas iki tam tikro laipsnio pagrindinių liaudies ūkio proporcijų dar nepažeidžia, nors informuoja apie atsirandančias disproporcijas bei būtinumą jas šalinti. Be to, absoliutaus subalansuotumo kiekvienos prekės bei atskirų išteklių rūšių atžvilgiu negali būti. Subalansuotumas visada yra santykinis ir gali reikštis kaip bendra vyraujanti tendencija: jis gali būti pakankamas arba nepakankamas. Siuolaikiniame išsivysčiusio socializmo etape, pervedant visą ūki i intensyvaus vystymosi kelią, reikalingas daug aukštesnis ekonomikos subalansuotumo lygis. Tačiau liaudies ūkio subalansuotumą galima pasiekti ir tuo atveju, kai proporcijų sistema susidariusi ne pagal geriausią variantą. Todėl, tobuli-3. Ekonomika 25
doi:10.15388/ekon.1983.15969 fatcat:rsniiqsz3jejteuqldi66ab7ui