Jonas Jablonskis – dialektologas

Aleksas Girdenis, Arnoldas Piročkinas
1978 Kalbotyra  
IV lablonskis buvo ištyręs svarbiausius šiaųrės žemaičių vokaIizmo reiškinius: a) ai, ei monoftongizaciją, b) balsių i, ę, e opozicijas galūnėse ir jų distribuciją žodžio kamiene (ypač vad. balsių asimiliaciją), c) mišriųjų dvigarsių su -n raidą ivairiose pozicijose, d) daugeli nereguliarių fonologinių ir morfonologinių vokalizmo reiškinių, Iš užrašų matyti, kad lablonskis balsių sistemą yra tyrinėjęs ir pasyvaus stebėji mo, ir iš anksto suplanuoto darbo su informantais metodu. DaŽDiausiaijis
more » ... u. DaŽDiausiaijis iš pradžių užsirašinėdavo atsitiktinai nugirstus pavyzdžius, paskui pagal juos formuluodavo preliminarines hipotezes ir numatydavo lauktinus pagal tas hipotezes pavyzdžius, pagaliau savo prielaidas tikrindavo su informantais ir iš jų atsakymų darydavo lemiamas išvadas. Tos išvados ne visada aiškiai suformuluotos, bet tai, kad lablonskis jas tikrai buvo pasi daręs, beveik visada aiškiai matyti, nes nuo tam tikros vietos (paprastai po anketos ir atsakymų i jos klausimus) prie atitinkamų dalykų nebegrižtama ir toliau dėl jų nebesvyruojama. Dvigarsių ai, ei monoftongizacija Alsėdžių šnektoje, kaip ir daugelyje šiaurės žemaičių šnektų, išskyrus pačias pietines, būna reguliari tik žodžių galūnėse. Žodžių kamiene aiškaus dėsningumo nėra -monoftongizuotus ai, ei turi tik kokie 20 žodžių. Net ta pati šaknis vienuose žodžiuose gali būti su ai, ei, kituose su ii, e,
doi:10.15388/knygotyra.1978.21833 fatcat:65575lsms5hxxd3yq5j2nizumq