Anykščių Šv. Mato parapija XVII–XVIII a. pradžioje

Vaida Kamuntavičienė
2020 Istorija  
Anotacija. Straipsnyje atskleidžiama Anykščių Šv. Mato parapijos padėtis XVII a., pateikiama duomenų apie bažnyčią, apibūdinami altoriai, dvasininkų sielovadinė veikla, parodomi gyventojų santykiai su parapija. Vieno atvejo studija leidžia geriau pažinti Katalikų bažnyčios veikimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tyrimas atliekamas pasinaudojus nepublikuotais ir iki šiol į mokslinę apyvartą daugiausia neįtrauktais Anykščių parapijos dokumentais, tokiais kaip 1678 m. vizitacija ir kt.
more » ... tacija ir kt. Esminiai žodžiai: Anykščiai, Šv. Mato parapija, XVII a. Abstract. The article reveals the situation of the parish of St. Matthew in Anykščiai in the 17th century, presents data about the church, describes the altars, the pastoral activities of the clergy, and shows the relations of the population with the parish. One case study gives an insight into the functioning of the Catholic Church in the Grand Duchy of Lithuania. The research is carried out using unpublished documents of Anykščiai parish, such as the visit of 1678 and others, which have not been included in scientific circulation so far. Articles Skiriama šviesaus atminimo Profesoriui Antanui Tylai Įvadas Šis straipsnis -savotiška skola Profesoriui Antanui Tylai. Jis, matydamas, kad domiuosi parapijų istorija, kadaise paprašė parašyti jo gimtosios Anykščių parapijos istoriją. Aš tuomet į šį prašymą atsakiau tiesiog nusiųsdama Profesoriui nuorodas į Anykščių parapijos dokumentus archyvuose. Knygoje "Apie Anykščius ir anykštėnus" Profesorius vieną poskyrį paskiria savo parapijos istorijai. Tas skyrius vadinasi "Anykščių Šv. Mato bažnyčios beneficijos istorijos bruožai (XV-XIX a. pr.)". 1 Jį rašydamas, Profesorius pasinaudojo Anykščių parapijos archyvu, šiuo metu saugomu Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tačiau Anykščių parapijos istoriją sunku sutalpinti į vieną poskyrį. Šio straipsnio tikslas -atskleisti Vilniaus vyskupijos Ukmergės dekanato Anykščių parapijos istoriją XVII a., didžiausią dėmesį kreipiant į bažnyčios būklę, perstatymus, altorius ir jų fundatorius, gyventojų santykius su parapija. Straipsnyje ypač akcentuojami parapijos sielovados reikalai, tuo tarpu parapijos žemių aprašymas, ūkinių pastatų būklė paliekama ateities tyrimams. Ateityje būtų galima išplėtoti ir demografinius parapijos tyrimus, į pagalbą pasitelkiant metrikų knygas. Šiame straipsnyje siekiama perteikti subjektyvų Katalikų bažnyčios dvasininkų ir parapijiečių požiūrį į tuometes Anykščių parapijos problemas. Atliekant tyrimą, apsibrėžta XVII-XVIII a. pradžios chronologija kartais peršokama, norint parodyti tam tikrų reiškinių ištakas ar jų padarinius. Rašant darbą, naudotasi nuorašuose išlikusiomis Anykščių bažnyčios, jos altorių fundacinėmis ir dotacinėmis privilegijomis, kitais aktais, kurių dėka buvo suteiktas materialinis pagrindas parapijos egzistavimui ir nurodytos sielovados gairės. 2 Keičiantis klebonams, vyskupams vizituojant bažnyčią, buvo sudaromi inventoriai, išsamiai atspindintys materialinę būklę, suteikiantys duomenų apie bažnyčios pastatą, altorius, liturginius reikmenis. Vizitacijų medžiagoje didesnis dėmesys atkreiptas į parapijos sielovadą, pateikiama duomenų apie dvasininkus, gyventojus ir jų pamaldumo praktikas. Turime išlikusį 1637 m. vizitacijos reformavimo dekretą, 1647 m. liturginių reikmenų inventorių, 1671 m. inventorių, 1678 m. vizitacijos aktą, 1721 m. bažnyčios aprašymą ir 1 TYLA, Antanas. Apie Anykščius ir anykštėnus. Vilnius: Petro ofsetas, 2016, p. 14-47. 2 Šv. Mikalojaus altarijos fundacija, 1503 09 09. Iš: Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej. Wyd. Jan Fijałek, Władysław Semkowicz, t. 1 (1387-1507). Kraków: nakładem Polskiej akademii umiejętności, 1948, Nr. 561, p. 666-667; Žygimanto Senojo privilegija, 1514 03 24, Išrašas iš Vilniaus vyskupijos archyvo, 1804 05 02. VUB, f. 57-B55-28_12; Jurgio Astiko užrašymas, Vilnius, 1519 12 09. BCz. 1777, p. 307-308, Išrašas iš Vilniaus vyskupijos archyvo, 1803 04 29. VUB, f. 57-B55-28_33 ir kt. Istorija. 2020, t. 117, Nr. 1 Straipsniai 1732 m. vizitacijos aktą. 3 Šie inventoriai ir vizitacijų aktai buvo pagrindiniai atliekant parapijos tyrimą. Informatyviausiu ir svarbiausiu reikėtų laikyti 1678 m. Anykščių parapijos vizitacijos aktą. Taip pat buvo naudojamasi kitais Anykščių parapijos archyvo dokumentais iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus fondų ir kitų dokumentų saugyklų. Atliekant tyrimą, padeda kitų istorikų darbai -visų pirma Jano Fijałeko ir Władysławo Semkowicziaus parengta Vilniaus vyskupijos ankstyvųjų šaltinių publikacija 4 , Jerzy Ochmańskio Vilniaus vyskupijos tyrimai 5 , Katalikų bažnyčios dvasininkų biogramos 6 , publikuota 1784 m. vizitacija. 7 Anykščių parapijos glausta istorija, be minėto A. Tylos veikalo, pateikiama įvairiuose Lietuvos enciklopediniuose žinynuose ar atskirais leidiniais 8 , minima LDK parapijų tyrimuose. 9 Į bažnyčios fundaciją atkreipė dėmesį Artūras Dubonis, o Algirdas Baliulis ir Algimantas Miškinis domėjosi Šv. Mato bažnyčia kaip Anykščių miestelio neatskiriama dalimi, daugiau dėmesio, kaip ir A. Tyla, skirdami beneficijos istorijai. 10 Gilesnis žvilgsnis į Anykščių Šv. Mato parapijos istoriją XVII a. gali padėti geriau suvokti Katalikų bažnyčios padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įvertinti jos santykius su visuomene XVII a., parodyti, kaip buvo įgyvendinama Tridento visuotinio susirinkimo reforma mažiausioje Bažnyčios ląstelėje Vidurio rytų Europos regione. Iš tyrimo atsispindi XVII a. Vilniaus vyskupijos parapijų pagrindinės problemos ir rūpesčiai, leidžiantys giliau pažinti šio šimtmečio žmones.
doi:10.15823/istorija.2020.117.1 fatcat:sc4egoti6fdqnicon4guc2qjzi