Lietuvių ir anglų kalbų giminės kategorija ir jos stilistinis vartojimas

N. Bražėnienė
1979 Kalbotyra  
Kaip ir kitas daiktavardžio kategorijas (skaičių, linksni), giminės kategoriją sudaro dviejų kategorinių formų statymas priešpriešiais: lietuvi,! kalboje -vyriškoji ir moteriškoji, anglų kalboje --vyriškoji, moteriškoji ir niekatroji giminė. Be opozicijos, t. y. be dviejų ar daugiau kategorinių formų statymo priešpriešiais, negali egzistuoti jokia gramatinė kategorija'. Lietuvių kalbos daiktavardžio giminė yra viena būdingiausių ir svarbiausių daiktavardžio gramatinių kategorijų, m o r fo I o
more » ... n i ai s požymiais padedanti išryškinti daiktiškumo reikšmę bei nustatanti ryšius su kitomis kalbos dalimis'. Kaip ir daugumoje kitų fleksinių kalbų, lietuvių kalboje vienos ar kitos giminės nustatymą lemia du požymiai: semantinis ir morfologinis. Loginiu požiūriu giminės kategorija daugeliu atvejų yra formali ir ncmotyvuota. Neimanoma paaiškinti, kodėl stalas yra vyriškosios giminės, o kėdėmoteriškosios. Konkrečių daiktų, reiškinit! ar abstrakčių sąvokų giminė nustatoma ne pagal žodžio semantinę reikšmę, o pagal jo formą: kamieną, tam tikras linksnio galūnes. Išimti sudaro tik asmenys ir gyvūnai, kur giminės nustatymas remiasi lyčių skirtingumu. Lietuvių kalboje statymas priešpriešiais gyvi -negyvi daiktai neatsi spindi giminės kategorijoje. Abu daiktavardžiai medis ir vyras priklauso vyriškajai, o kėdė ir duktėmoteriškajai giminei. Anglų kalboje giminės kategorija remiasi ne gramatiniu, o semantiniu pagrindu, t. y. leksine žodžio reikšme'. Statymas priešpriešiais gyvi _. negyvi daiktai (animateinanimate) visiškai atsispindi giminės kategorijoje. Kai kalbama apie asmenis, išskiriama vyriškoji ir moteriškoji giminė (masculine and feminine gender), o visais ki-1 Ii a p x Y Aa pon A. C. OųepKII no MOPlPo.l0fltll coopeMeHlloro aHr:IIIHCKoro H3b1Ka . .\\.. 1975, c. 44. Taip pat žr. Akhmanova O. S. Approaches to ContrasIive Linguisties. Moscow, 1972; 60HI\apKO A. B. Teopu. Mopljlo~orll"CCKIIX KareropIIr.. n. 1976: E.'b"c.,e. n. O Ka· refopHHX .'!ltIjHOCTlI-He.rlltlJHOCTII JI OJlYWCB.rleHHocTH-Heo.a.yweB.leHHOCTII. -B KH.: npllHUll' nbi THnO:IOfH'ICCKoro aHa~1H3a. jl3b1KOD pa3.1ll l lll0ro CTPOJl. M .. 1972 . • Lietuvių kalbos gramatika. V., 1965, t. I. Taip pat žr. Jakaitienė E., Laigonaitė A., Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija. V., 1976, p. 33. a Remiantis gramatinių kategorijų skirstymu į atviras ir paslėptas (covcrt-overt, CKpblTblC -OTKpblTl:lle. ftBHble), galima teigti, kad lietuvių kalbos giminės kategorija yra atvira. o anglų kalbos -paslėpta. Visi lietuvių kalbos daiktavardžiai turi formalius požymius (kamieną, tam tikras linksnio galODes), pagal kuriuos nustatoma, kokiai giminei jie priklauso. Tuo tarpu anglų kalbos daiktavardžiai, nors ir priklauso vienai iš trijų giminių, fonnalių požymių, žyminčių giminę, neturi. Giminė paai §,kėja tik tada, kai daiktavardis susiejamas su įvardžiais he, his. him arba she. her. hers. žr. Yop(jl B. A. rpaMMaT"~eCKlle K3rerOp"". -B KH.: npIIHUH"bI TllnO.'JorllqeCKOrO 3113.11133 .,blKOB pa:M""HOrO CTpO •. M., 1972, c. 45. 20 ill a H eKa 11 T. CTII.TmCTII1IeCKOC IIcnO.lb30BaHlle l,arerOpllIt PO.n.3. -B Kil.: BonpOCbl CTII.lI1CTJIIOI. M .• 1966, c. 196. 21 f1110TPOBCKIIH P. r. O\lepKII no rpaM:\laTlIlJ2CKOii CTIIJlllCTUKe q,pamlY3cKoro AJbll\~L ,\\., 1956, c. 45 . .. BIIHOrpaJlOB B. B. PYCCKHii .3L1K. M., 1972, c. 66.
doi:10.15388/knygotyra.1979.21721 fatcat:54ljty34bzgajlovin3rc5stlq