Asmenų, priklausomų nuo alkoholio, psichoemocinė sveikata

Jonas Sąlyga, Vitalija Paškevičienė, Geriuldas Žiliukas
2017 Sveikatos mokslai  
Priklausymas nuo alkoholio – sunki lėtinė liga, kuri sutrikdo ne tik priklausomų asmenų socialinę aplinką, bet ir psichoemocinę sveikatą. Kiekvienais metais vis didėja ir besigydančiųjų skaičius. Lietuvoje besigydančių nuo psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo 2013 m. buvo 47,9 tūkst, o 2014 metais šis skaičius išaugo iki 49,8 tūkst. Šiame darbe buvo nagrinėjama priklausomų nuo alkoholio asmenų, lankančių ir nelankančių (besigydančių stacionare) anoniminių alkoholikų grupes,
more » ... koholikų grupes, psichoemocinė sveikata. Tyrimo tikslas – išanalizuoti asmenų, priklausomų nuo alkoholio, psichoemocinę sveikatą. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudoti instrumentai: Hospitalinė nerimo ir depresijos (HAD) skalė ir A. Antonovsky sutrumpintas gyvenimo orientacijos klausimynas (SOC – 13), skirtas vidinės darnos lygiui įvertinti. Imtį sudarė – 322 respondentai, iš kurių 170 lankantys anoniminių alkoholikų grupes ir 152 – besigydantys stacionare. Aprašomoji duomenų analizė atlikta statistiniu programų paketu "SPSS 17.0.1 for Windows". Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad tarp tiriamųjų, lankančių anoniminių alkoholikų grupes, buvo žymiai daugiau asmenų, nejaučiančių nerimo, išsiskyrė reikšmingai daugiau asmenų be depresijos simptomų nei tarp nelankančių anoniminių alkoholikų grupių. Stipresnės vidinės darnos tiriamieji turėjo mažesnį nerimo ir depresijos išreikštumą nei silpnesnės vidinės darnos tiriamieji. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamųjų, lankančių anoniminių alkoholikų grupes, nerimo ir depresijos išreikštumą didino jaunesnis amžius, trumpesnis alkoholio vartojimo laikotarpis, problemų dėl alkoholio vartojimo turėjimas, žemesnis išsilavinimas ir darbo neturėjimas. Tiriamųjų, nelankančių anoniminių alkoholikų grupių, nerimo išreikštumą didino vienišumas, dažnesnis alkoholio vartojimas ir problemų dėl alkoholio vartojimo turėjimas, o depresijos išreikštumą – vienišumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnius vidinės darnos, būtent, prasmingumo ir kontrolės vertinimus turėjo tiriamieji, kurie rečiau vartodavo alkoholį ir asmenys su aukštesniu išsilavinimu. Abiejose tiriamųjų grupėse priklausomai nuo anoniminių alkoholikų grupių lankymo vidinė darna nelankantiems buvo susijusi su šeimine padėtimi, o lankantiems – su amžiumi. Išvada. Nustatyta, kad asmenų, priklausomų nuo alkoholio, lankančių anoniminių alkoholikų grupes, psichoemocinė sveikata yra geresnė už nelankančių.
doi:10.5200/sm-hs.2016.098 fatcat:rgqxvce2n5exlgzj3d2jrtrdve