rialinę pagalbą išskirtinai skurstantiems (tam kiekvienas būrys iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus buvo gavęs po 10 tūkst. auksinų), nes vargingai gyveno dauguma lankyto regiono gyventojų; e) formuoti kuo palankesnį požiūrį į Lietuvos valstybę. Šios ekspedicijos metu 1-asis mobilusis būrys, vadovaujamas gydytojo vyr. ltn. Adomo Laskausko, 1920 m. rugsėjo 16 d. -spalio 10 d. aplankė Rukainius, Šumską, Medininkus, Taboriškes, Turgelius, Trakus, Semeliškes, Aukštadvarį, Onuškį. Iš viso apžiūrėjo apie

more »

... 200 pacientų ir sušelpė 137 išskirtinai vargstančius, maisto stingančius gyventojus. 2-asis mobilusis būrys, vadovaujamas gydytojo vyr. ltn. Antano Petraičio, tuo metu aplankė Lavoriškes, Bistricą, Varninį, Mikailiškes, Gervėčius, Kiemeliškius. Traukdamasis nuo Lenkijos karinių pajėgų, per Pabradę, Dubingius, Gervėčius, Želvą, Ukmergę ir Jonavą grįžo į Kauną. Misijos metu būrys priėmė 427 pacientus, nuo raupų paskiepijo 61 gyventoją. Pašalpoms išdalijo 4 610 auksinų. 3-iajam mobiliajam būriui vadovavo gydytojas ltn. Jonas Čeponis. Šis būrys lankėsi Švenčionėliuose, Švenčionyse, Lentupiuose, Kubiliuose, Adutiškyje, Mielagėnuose, Daugėliškyje, Linkmenyse. Misiją medikai buvo priversti nutraukti, nes artinosi gen. Liucjano Želigovskio pajėgos. 3-iasis būrys iš viso apžiūrėjo 1 022 asmenis. 4-asis būrys, vadovaujamas gydytojo Kazio Domarko, turėjo aplankyti Varėną, Marcinkonis, Pariečę, Nočią ir Valkininkus, tačiau dėl karo veiksmų tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių suaktyvėjimo būrys spėjo aplankyti tik Varėną bei Valkininkus ir buvo priverstas trauktis. Į šio būrio medikus kreipėsi tik 82 ligoniai, toks mažas aktyvumas buvo aiškinamas tuo metu vykusiu bulviakasiu ir kitais intensyviais rudens žemės ūkio darbais 3 . 1939 m. rudenį į Vilniaus krašto kaimus ir miestelius buvo išsiųsti trys medikų būriai. Visiems trims būriams vadovavo karo medicinos gydytojai: 1-ajam ltn. Kazys Mečys Mikalauskas, 2-ajam kpt. Vytautas Tupčiauskas, 3-iajam kpt. Vincas Kubilius. Visi trys būriai, teikdami medicinos pagalbą vietos gyventojams, iš viso nukeliavo 674 km, priėmė 3 399 pacientus, išdalino 2 086 Lt pašalpų ir tūkstančius maisto davinių. 1939 m. 1-asis būrys lankė gyventojus aplink Vilnių, tokių vietovių kaip Maišiagala, Trakai, Rudamina, Šumskas apylinkėse. 2-asis būrys vyko Pabradės ir Turmanto kryptimi, t. y. į šiaurės rytus nuo Vilniaus miesto. 3-iasis būrys vyko Valkininkų ir Varėnos kryptimi, t. y. į pietvakarius nuo Vilniaus. Lyginant 1920 m. ir 1939 m. medikų ekspedicijų geografiją, matoma, kad 1920 m. 1-ojo būrio apvažiuotoje teritorijoje ir 1939 m. veikė 1-asis būrys. 1920 m. 2-ojo ir 3-iojo būrių kryptimi 1939 m. išvyko vienas 2-asis būrys, o tam įtakos galėjo turėti ir naujos valstybinės sienos artumas. Į teritorijas, kuriose ne iki galo misiją įvykdė 4-asis būrys, 1939 m. vyko 3-iasis būrys. Abiem atvejais, 1920 m. ir 1939 m., Lietuvos kariuomenės medikai turėjo teikti medicinos pagalbą civiliams Vilniaus krašte, susipažinti su sanitarine epidemine padėtimi regione, vietos gyventojų nuotaikomis ir požiūriais. Taigi misijos buvo ne tik medicininės, bet jomis siekta ir patraukti visuomenę į Lietuvos pusę bei, prisidengiant medicinos paslaugų teikimu, surinkti žvalgybinės informacijos apie padėtį daugiataučiame krašte. Dokumentuose atskleidžiama regiono gyventojų tautinė sudėtis, požiūris į Lietuvos valstybę, materialinė padėtis, sergamumas. Dokumentų kalba netaisyta.