Laiko reikšmės jungtukų vartojimas dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje
J. Žukauskaitė
1961
Knygotyra
LAIKO REIKSMES JUNGTUKŲ VARTOJIMAS DABARTINĖJE LIETUVIŲ LITERATORINEJE KALBOJE J. 2UKAUSKAITĖ I I. lablonskls. Rinktiniai raštai, I, V., 1957, 496-498, 510 psl. 19 3 §. Paprastai, šalutinio laiko aplinkybė's sakinio veiksmas, reiškinys ar jvykis sąlygoja pagrindinio sakinio veiksmą, reiškinj ar ivykj, aiškindamas ir pasakydamas pagrindinio sakinio veiksmo ar reiškinio, ivykio truk, mę. Pagrindinio ir šalutinio sakinio veiksmo ar būsenos trukmės santykiai gali būti dvejopi: arba pagrindinio ir
more »
... lutinio sakinio veiksmo ar būsenos tr\Jkmė laiko atžvilgiu gali sutapti, arba vienas veiksmas gali vykti paskui kitą. Siuos skirtingus trukmės santykius, paprastai, parodo jungtukai, nors kai kurie jų (pvz., kai, kada) tinka ir vienai, ir kitai grupei. Todėl pagrindinio ir šalutinio sakinio veiksmo ar būsenos trukmės santykius dar padeda reikšti ir kitos leksinės bei gramatinės priemonės (dalelytės, jvairūs prieveiksmiai, veiksmažodžių veikslai, o kartais ir nuosakos bei laikai) 2. JUNGTUKO KAI VARTOJIMAS Kai -šalutinių laiko aplinkybės sakinių jungtukas 4 §. Laiko santykiams reikšti dabartinėje lietuvių literatūrinėje k~l boje dažniausiai vartojamas jungtukas kai. Juo jungiami šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai gali reikšti jvairiausius pagrindinio ir šalutinio sakinio veiksmų, būsenų, vaizduojamų jvykių, reiškinių, ypatybių bei aplinkybių trukmės atspalvius, ivairiausias skirtybes. Pats jungtukas kai visa· da suteikia sakiniui laiko atspalvj. Veiksmų ar jvykių trukmę nurodo ivairios leksikos ir gramatikos priemonės, o kartais ir tik sakinių turinys. 5 §. Jungtukas kai gali jungti tokius sakinius, kurių šalutinio sakinio veiksmas ar būsena trunka tiek pat laiko, kaip ir pagrindinio. Tokių sakinių tiek pagrindinio, tiek šalutinio sakinio tarinys visada būna reiškiamas arba eigos veikslo veiksmažodžiu, arba vardine dalimi, pasakančia vienu metu pagrindiniame ir šalutiniame sakinyje esančias, laiko atžvilgiu susijusias būsenas, kalbamų reiškinių ypatybes ar aplinkybes, pvz.: J. Net kai tirštai žmonių aplink esti, Mykoliukas dirba vienas ... Vžg, 9. 2. Drožia visi, uriadninkas su vyrais, stačiai prie Martinkaus; žiūri, yra plūgas. dar žeminas. kai aręs. Z, I, 397. 3. Kai ta i trobą arba sukasi aplink stalą, tuomel kitą kalbą užkiša; kai Gumbienė iš trobos, luomet visa burna pasakoja. Z. I, 328. 4. Kai suprunkščia ar susipurtina, suskamba prie šono skambalas. Z, I, 436. 5. Mes gi jūsų nevarome kas dieną, o tik lada, kai laukuose darbo nėra. A.v, V, 105. 6. Kai sirgsiu, bent šalto vandens paduolų ... IS, 105. 7. Kai be tų ežių, be ženklų gyvensim, ranka i ranką, širdis i širdi ... supranti, komunoj, lada ... otl PC, VI\I. 223. 8. Cia mums gresia visa eilė pavojų, kurie labai dažnai iškyla, kui I,k uždavinys mokytis komunizmo slalomas neteisingai arba kai jis suprantamas perdaug vienašališkai. LR, XXXI, 252. 9. Todėl kai mes dabar siūlome nusi ginkluoti, lai visiškai aišku, kad šiuos pasiulymus tikrai diktuoja humaniški liksiai, kuriais siekiama pašalinti karą, galinti sukelti baisias nelaimes termobranduolinio ginklo amžiuje. T, 1959.XI.I. Sių sakinių laiko santykius, be jungtuko kai, dar kai kur pabrėžia ir atliepiamieji žodžiai pagrindiniame sakinyje: tada, tuomet (3. 5, 7). Su • Siame darbe visi šalutinių laiko aplinkybės sakinių struktūros tipai nebus nagrInėjami. Cia bus pateikti tik patys būdingieji atvejai, su kuriais susijęs laiko reikšmės jungtukų vartojimas. 80 (ir šalutinio, ir pagrindinio) mintis, pvz.:
doaj:7f5a64e1815244ed8d7e0ee5e778c059
fatcat:ysitacrg75fxlgxhqan5ensgee