Vytauto Didþiojo universiteto Filosofijos katedros lektorius Ávadas Ðiame straipsnyje detaliai analizuojama Vydûno drama "Praboèiø ðeðëliai". Ypatingas dëmesys kreipiamas á naujø metodø taikymà tiriant ðià dramà. Pasitelkiant Vydûno filosofijai tirti iki ðiol nenaudotà metodikà, svarstomi ir pagrindiniai Vydûno filosofijos principai, jo paties gyvenimo ávykiø aspektai. Tyrime taikomi metodai -klasikinë teksto analizë, poststruktûralistinë dekonstrukcija ir fenomenologinis-hermeneutinis

more »

... s. Pirmoji metodinë tyrimo dalis jau yra nusistovëjusi humanitariniø mokslø praktika, antroji -ðiuo metu itin populiari metodinë priemonë, kai tekste iðskirtos binarinës poros (centras / periferija, geras / blogas, protagonistas / antagonistas ir t. t.) analizuojamos nesilaikant nusistovëjusio nereversabilaus reikðmiø santykio ir iðmëginant, kas vyksta, jei tas santykis analizuojamas kaip reversabilus, kai viena binarinë reikðmë pakeièiama kita, prieðinga jai reikðme. Treèioji dalis -neáprasta humanitariniø mokslø naujovë. Todël pastaràjà reikia pakomentuoti plaèiau. Tyrimas apraðomas nuosekliai laikantis jo eigos ir dinamikos tiek laiko, tiek kognityviniu, t. y. problemø këlimo ir sprendimo, atþvilgiu. Taip siekiama iðryðkinti daþnai nuslepiamà bet kokio tyrimo dalá -jo natûralià fenomeninae raidà, kai, pavyzdþiui, atradimus keièia paklydimai, o trumpalaikes hipotezes -ilgalaikës, kai atsiranda naujø duomenø ir pan. Ðio tyrimo eiga yra tarsi protokoluojama, tuo pat metu laikantis ir realiø (pvz., empiriniø duomenø ieðkojimo), ir virtualiø (pvz., esamø duomenø interpretacijos ir màstymo dinamikos) ávykiø eigos. Tai suteikia tyrimui detektyvo bruoþø, kurie buvo taikliai ávardyti Gilleso Deleuzo ir Felixo Guattari filosofinëje studijoje "Kas yra filosofija". Vietoj teisëjo ar advokato pozicijos kaip modelio, kuris, ypaè apraðant tyrimà, vyrauja humanitariniø mokslø praktikoje, ðiame tyrime pasirinktas seklio modelis, t. y. mokslinis straipsnis iðdëstomas kaip seklio, kuris tiria tam tikrà problemà, uþraðytas protokolas, kuriame atsispindi tiek refleksijos, tiek impresijos, tiek projekcijos (plg. Edmundo Husserlio laiko sampratà). Tai "áþemina" ir ákûnija tyrimà kaip konkreèiø klausimø ir atsakymø sekà, kaip ákûnytà skaitymo ir ieðkojimo procesà. Tyrëjas èia yra ne bekûnis ir belaikis reflek-