Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.)

Tamara Bairašauskaitė
2012 Lituanistica  
Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863-1873 m.) TA MA R A B A I R A Š AU S K A I T Ė lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, lt-01108 Vilnius El. paštas: bairasauskaite@istorija.lt Straipsnyje nagrinėjamas žemėvaldos veiksnio panaudojimas Rusijos imperijos poli tikoje vadinamajame Šiaurės vakarų krašte po 1863-1864 m. sukilimo. Žemėvaldos apribojimas buvo taikytas kaip
more » ... ausmė krašto bajorams už pasipriešinimą imperijai, taip pat kaip rusų nacionalizmo strategijos instrumentas. Pirmasis bajorų žemėvaldos apribojimo etapas, kuris buvo represinis, prievartinis, truko nuo 1863 iki 1873 metų. Straipsnyje siekiama aptarti pagrindinius apribojimo instrumentus -valdų sekves travimą, konfiskavimą, draudimus, tarp kurių išsiskiria 1865 m. gruodžio 10 d. įsta tymas, rusų dvarininkų įsitvirtinimo krašte pradžią; rekonstruoti žemėvaldos apri bojimų taikymo eigą ir rezultatus Vilniaus ir Kauno gubernijose. Raktažodžiai: 1863-1864 m. sukilimas, bajorų žemėvalda, sekvestravimas, konfiskavi mas, "ne lenkų kilmės" žemvaldžiai, rusų dvarininkai ĮVADAS Po 1863-1864 m. sukilimo imperinė politika Vakarų regione iš esmės pasikeitė: valdžia nu traukė dialogą su vietos elitu ir nusitaikė į jo galios šaltinį -privatinę nuosavybę, pirmiau sia -į žemėvaldą. Nuosavybės nusavinimas buvo taikytas kaip bausmė už pasipriešinimą imperijai ir kaip rusų nacionalizmo strategija. Trys skirtingų tikslų siekiantys būdai -turto sekvestravimas ir konfiskacija, "lenkų kilmės" bajorų elito stūmimas nuo žemės ir pastangos diegti rusų žemėvaldą -turėjo pakeisti krašto žemėvaldos struktūrą, sumažinant joje bajorų žemvaldžių dalį, pakirsti bajorų elito materialinį galios pamatą, naikinti jo savarankiškumą ir griauti konsolidaciją, galiausiai pertvarkyti jo geografinę, socialinę ir kultūrinę erdvę. Rusijos imperijos XIX a. antrosios pusės politikoje Vakarų regiono bajorų žemėvaldos apkarpymas laikytas itin svarbiu šį luomą "sutramdančiu" įrankiu, nors jo panaudojimas prasilenkė su imperijos socialinės politikos principu remtis į bajorų luomą ir užtikrinti jo teisę į privačią nuosavybę. XIX a. paskelbta specialių įstatymų rinkinių, kuriuos buvo
doi:10.6001/lituanistica.v58i2.2295 fatcat:uqfjv6wjrbcuzla4yskty5qjqe