Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Filosofijos ir politologijos katedra, Saulėtekio al. 11, LT-100223 Vilnius, Lietuva El. paštas politologija @vgtu.lt Straipsnyje aptariama tarpkultūrinių konfliktų prigimtis ir jų kilimo priežastys. Atskleidžiamas tarpkultūrinių konfliktų funkcionavimo mechanizmas. Parodoma, kad realiame gyvenime konfliktus sukelia ne tik kultūriniai skirtumai, bet ir patys bendraujantys individai, kurie skiriasi savo charakterio savybėmis bei intelektualiniu lygiu.

more »

... ariamos konfliktų sprendimo alternatyvų galimybės. Pateikiama kompetencijos samprata bei jos aiškinimai užsienio ir lietuvių autorių darbuose. Atskleidžiamas tarpkultūrinę kompetenciją sudarančių elementų tarpusavio ryšys. Parodoma, kad deramas dėmesys tarpkultūrinėms kompetencijoms (kalbinėms, kultūrinėms ir komunikacinėms) įgyti gali tapti veiksminga konfliktų amortizacijos prielaida ir šitaip skatinti visavertį skirtingų kultūrų atstovų bendravimą ir bendradarbiavimą. Reikšminiai žodžiai: konfliktas, tarpkultūriniai konfliktai, tarpkultūrinė kompetencija, agresija, prietarai, visuomenė, komunikacija. Įvadas Kiekviena kultūra turi savo vertybių ir normų sistemas, elgesio ir pasaulio suvokimo bei priėmimo modelius. Tad nenuostabu, kad žmonės, atstovaujantys įvairioms kultūrinėms grupėms, neišvengiamai sueina į konfliktą. Tie konfliktai gali būti ilgalaikiai, susiję su tautos, socialinės grupės sąmonėje giliai įsišaknijusiais kultūriniais prietarais, ir trumpalaikiai, kylantys dėl konjunktūros pasikeitimo santykiuose tarp tautų, kuriuos neretai išprovokuoja valdančiojo elito bandymai pasinaudojant kultūriniais skirtumais siekti savo tikslų. Visuotinės globalizacijos sąlygomis spartėjant darbo jėgos ir kapitalo judėjimui iš vienos šalies į kitą, keičiasi ir tradicinis šalies demografinis vaizdas. Daugėja imigrantų, kurie patekę į jiems naują kultūrinę terpę jaučiasi nepatogiai ir aplinkinių ne visada geranoriškai priimami. Ir ne vien dėl to, kad darbo rinkoje tampa konku-rentais vietiniams gyventojams, bet ir dėl savito pasaulio suvokimo, atsispindinčio kultūroje, kuri vietiniams dažnai atrodo svetima ir sunkiai suvokiama. Šis susidūrimas tampa rimtu išbandymu ir vietiniams, ir atvykėliams. Vietiniams tenka pripažinti, jog, norint sugyventi su atvykėliais, reikia atsisakyti egzistavusių stereotipų ir prietarų, įžvelgti atvykėlių kultūroje neabejotinai pozityvius dalykus arba bent jau stengtis jų neignoruoti. Atvykėliams tenka įsisąmoninti, jog jie yra svečiai, kuriems dera įsiklausyti į šeimininkų raginimus ir neišsiskirti savo elgesiu. Atrodo, kad tai lyg ir suprantama. Tačiau realybėje išlaikyti gerus tarpkultūrinius santykius nėra taip paprasta netgi su tais, kurie jau seniai gyvena šalyje ir yra tapę jos tikraisiais piliečiais, kartu puoselėjančiais ir savo kultūrines tradicijas bei vertybes.