Baltijos gintaro ir archeologinės keramikos apibūdinimas

Aivaras Kareiva, Jonas Kiuberis, Algimantas Merkevičius
2011 Archaeologia Lituana  
Šiame straipsnyje rentgeno difrakcinės analizės (XRD) ir Furje transformacijos infraraudonosios spektroskopijos (FTIR) metodais buvo apibūdinti Baltijos gintaro ir arche­ologinės keramikos mėginiai iš dviejų Lietuvos archeolo­ginių radaviečių: Benaičių (Vakarų Lietuva) ir Turlojiškių (Pietų Lietuva). Palyginimui buvo tirti Baltijos pajūrio (ties Nida) ir nežinomos kilmės gintaro, rasto Vilniaus senamies­tyje archeologinių kasinėjimų metu, mėginiai. Tyrimo metu nustatyta, kad keturi gintaro
more » ... keturi gintaro mėginiai iš Baltijos pajūrio, du mėginiai iš archeologinių radaviečių ir nežinomos kilmės gintaro mėginys iš Vilniaus senamiesčio savo chemine sudėtimi niekuo nesiskiria. Todėl daroma išvada, kad visi tirti gintaro mėginiai priskirtini Baltijos jūros regiono gintarams. Archeologinių keramikos mėginių tyrimo pirmiau mi­nėtais metodais metu iš dviejų Lietuvos archeologinių kom­pleksų buvo nustatyta, kad pagal fazinę sudėtį šie mėginiai skiriasi, t. y., be vyraujančios abiejuose mėginiuose kvarco fazės, Turlojiškių mėginiui, kitaip nei Benaičių arheologi­niame komplekse aptiktam ir tirtam mėginiui, būdinga kal­cito kristalinė fazė. Tikėtina, kad keramikos gamyba Turlo­jiškėse vyko žemesnėje temperatūroje, negu Benaičiuose. Daroma išvada, kad tiek XRD, tiek FTIR yra ypač ver­tingi gintaro ir archeologinės keramikos mėginių apibūdini­mo metodai.
doi:10.15388/archlit.2011.12.5129 fatcat:gsa7y2hfencezpyr3tkp6srrqq