TSKP XXVI ir LKP XVIII suvažiavimai priėmė naują tarybinių žmonių ekonominės ir socialinės gerovės kėlimo programą. Suvažiavimuosebuvo pažymėta, kad dešimtajame penkmetyje žengtas naujas didelis. žingsnis pirmyn sprendžiant socialinius uždavinius. Per penkerius metus šalies liaudies gyvenimo lygiui kelti iš nacionalinių pajamų buvo· skirta 334 mlrd. rb daugiau negu devintajame penkmetyje. Realiosios. pajamos vidutiniškai vienam gyventojui padidėjo 18%. Darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio

more »

... idurkis padidėjo beveik 16% ir kolūkiečio· pajamos iš visuomeninio ūkio -26% (2, p. 138). TSKP XXVI suvažiavimo patvirtintose Pagrindinėse TSRS ekonominio 'ir socialinio vystymo kryptyse 1981-1985 metais ir laikotarpiui iki: 1990 metų daug dėmesio skiriama socialinio vystymo ir liaudies gerovės kėlimo programai vienuoliktajame penkmetyje. Per penkmetį šalyje· realiosios pajamos vidutiniškai vienam gyventojui padidės 16,5%. Vidutinis mėnesinis darbininkų ir tarnautojų darbo užmokestis padidės 14,5% ir penkmečio pabaigoje bus ne mažesnis kaip 195 rb per mėnesį, kolūkie čių pajamos iš kolūkių visuomeninio ūkio padidės 20%. Dar didesnį vaidmenį vaidins išmokos ir lengvatos iš visuomeninio vartojimo fondų, kurie per penkmetį išaugs 23% (3, p. I). Pagrindinėse TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptyse, be daugelio kitų aktualių uždavinių, keliamas u'ždavinys "moterims, turinčioms mažamečių vaikų, sudaryti galimybę dirbti ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, pagal slankųjį grafiką, taip pat dirbti namie" (2, p. 183). Racionalus darbo jėgos išteklių naudojimas yra glaudžiai susijęs ir su tuo, kad visuomeninėje gamyboje dalyvauja daug moterų. 1980 metais moterys sudarė 52% respublikos darbininkų ir tarnautojų, 43% kolūkiečių. Sveikatos apsaugos, kūno kultūros ir socialinio aprūpinimo įstai gose 83% darbuotojų buvo moterys (1945 m.-67%), prekybos, visuomeninio maitinimo, materialinio techninio aprūpinimo ir realizavimo įstaigose-78% (1945 m.-64%), švietimo ir kultūros įstaigose-78% (1945 m.-53%), valstybės ir valdymo aparate -68% (1945 m.-30%), (žr. 5), Tai, be abejo, teigiamas reiškinys. Tačiau moteris, dirbdama visą darbo dieną, kasdien kartu su buitiniais darbais dirba po 1l,5 valandos ir iš esmės neturi poilsio dienų. Latvijos sociologų duomenimis, šios respublikos gyvenvietėse moterys 16% daugiau už vyrus apkrautos darbu (Rygoje-18%, kituose miestuose-14%, kaimuose-15%) (7, p. 227). Viena iš darbo organizavimo formų, leidžiančių moterims, turinčioms vaikų, racionaliai derinti dalyvavimą visuomeninėje gamyboje su šeimyninėmis funkcijomis, yra lanksčių darbo režimų taikymas. Pagal juos dirbama ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, pagal slankųjj grafiką. Tai padeda sumažinti bendrą moters darbo laiką. 31