Istorija literatūrologų dabartyje / Jono Aisčio konferencijos įspūdžiai / Protestantiškoji kultūra užsienio konferencijose

Loreta Mačianskaitė, Laimutė Tidikytė, Dainora Pociūtė
2015 Literatūra (Vilnius)  
Istorija literatûrologø dabartyje 2003 m. lapkrièio 23-24 d. Lietuviø literatûros ir tautosakos institute vyko penktoji Baltijos ðaliø literatûrologø konferencija disciplinuojanèiu ir aktualiu pavadinimu "Literatûros istorija: paradoksas ar paradigma". Renginá pradëjo Vytautas Kubilius praneðimu "Literatûros istorija istorijos lûþiø laiku" (anglø kalba já ágarsino Dalia Satkauskytë). V. Kubilius nuþymëjo svarbiausias pokomunistiniø ðaliø literatûros istorikø problemas, ryðkëjanèias naujø
more » ... anèias naujø uþdaviniø ir metodologiniø abejoniø lauke. Literatûros istorikà palyginaes su patologu, turinèiu nustatyti, kas gyva, o kas ne, profesorius klausë: o gal pats istorikas su savo vertybiø hierarchijomis ir raidos schemomis yra praëjusio laiko lavonas? Ðis klausimas buvo nuodugniai analizuotas Auðros Jurgutienës praneðime "Globalizacijos iððûkis nacionalinei literatûrai" (jau paskelbtame þurnale Metai 1, 2002). Kalbëtoja pritarë Vakarø mokslininkø poþiûriui, kad nacionaliniø literatûros istorijø raðymas yra atgyvenaes reiðkinys besivienijanèioje Europoje ir visame globalizmo apimtame pasaulyje. Ji svarstë naujas metodologines galimybes, turinèias keisti lietuviø literatûros istorijos stereotipà. Jûratës Sprindytës ir Loretos Jakonytës parengtame praneðime "Literatûros istorijos teorija ir praktika: ðiuolaikiniai debatai" taip pat buvo ginèijamas tradicinis teleologinis modelis, pristatomi alternatyvûs bûdai, kaip reikëtø reflektuoti literatûros procesus bei apraðyti literatûrinës kultûros ryðius. Daugiausia konferencijos praneðimø buvo susijae su konkreèiomis literatûros istorijos tyrimo problemomis: Eugenija Ulèinaitë kalbëjo apie bûtinybae senàjà lietuviø literatûrà suvokti kaip tarpdisciplininá objektà; Marina Griðakova (Tartu) praneðime "Sugráþimo poetika" aptarë literatûrinio kanono sampratos kontroversijà; Benediktas Kalnaèas (Ryga) nagrinëjo tris paskutinio deðimtmeèio latviø dramas kaip XX a. pradþioje susiformavusiø draminiø modeliø variantus; Anneli Mihkelev (Talinas) Europos ir estø poetø kûrinius lygino pagal jø santyká su tradicija ir intertekstiná tirðtumà. Linksmiausiai nuskambëjo profesorës Janinos Kursytës (Ryga) praneðimas "Literatûros ribø iðplëtimas", pasakojantis apie dabar atrandamà "þmogiðkàjá" Janá Rainá. Literatûrologai domisi jo nebaigtomis pjesëmis, Rainio fotografijomis, kurias poetas suvokë kaip savo tekstø papildymà, nagrinëjami iki 1940 m. Latvijoje populiarûs atvirukai su kièiniais paveikslëliais ir rimtomis Rainio eilëmis. Naujas tyrimo objektas -dienoraðèiai bei itin ádomûs sapnø apraðymai, kuriuos jis kone kasdien uþraðydavo 1907-1909 metais. Donatos Mitaitës kalba "Brandaus socializmo epochos literatûros vertinimo problemos" visø trijø ðaliø atstovus sujungë bendram paðnekesiui apie kultinius praëjusio laiko raðytojus, tolesnae jø kûrybos raidà, neblëstanèià tautos meilae ar beviltiðkai kritusius reitingus.
doi:10.15388/litera.2005.1.8156 fatcat:vdm3tuqwyfecldnqag5hgu4k3e