KIRCIO ATITRAUKIMO IR SAKINIO INTONACIJOS RYŠYS ŠIAURINĖSE ŽEMAICIŲ ŠNEKTOSE JUOZAS PABRĖŽA § I. Jau, matyt, reikia laikyti irodytu dalyku, kad šiaurės žemaičių kirčio ati-, traukimas yra tam tikra prasme fakultatyvinis reiškinys, kad oksitoninio kirčio iš-I laikymas galūnėse priklauso nuo ronetinių, morfologinių, geografinių faktorių, nuo informantų amžiaus ir nuo intonacijos [Pabrėža, 1981, p. 72; rUp.l(eHUc, 1982, c. 181]. Iš visų tų faktori~, lemiančių oksitoninio kirčio išlaikymą galūnėse,

more »

... bene mažiausiai yra tyrinėtas ir pagristas kirčio atitraukimo-neatitraukimo ryšys su i ntonacija. Tačiau viena kita mintis šiuo klausimu yra pareikšta. Jau J. Jablonskis buvo pastebėjęs, kad šiaurės žemaičių kirčio atitraukimas ar jo išlaikymas oksitoninėse galūnėse priklauso nuo intonacijos arba, kitaip tariant, intonacinio frazės akcento: "Alsėdžių šnektoje galimas ir visai priešingas reiškinys, suartinantis šią šnektą su pietinėmis žemaičių ir aukštaičių šnektomis. Kirtis čia dažnai pasilieka paskutiniame trumpame arba ilgame skiemenyje, nepereidamas i žodžio pradžią ir tuo atveju, kai pirmasis žodžio skiemuo ilgas. Mano pastebėti tokie pavyzdžiai: Ana buva vilka nešU} ir pamesta ... , paskdū par sodas važiovom ; kop aš mokėjau vokus auginti,dns liub girteis ( ... ); nė tu žvaiždžiun suskaitysi, nė tu plauku;; suskaitysi. Čia lemiamą vaidmeni tikriausia atliko loginis kirtis, krintantis šiuo atveju ant žodžių: nešta ir pamesta, par sodas, vokus, žvaiždžiun, plauku ii. Esant šiai sąlygai, sakoma ir genit. mergos, žmonos (su kirčiu tik paskutiniame skiemenyje)" [R6J10H-CKHŪ, 1904, c. XXXVI]. Vadinasi, kirčio atitraukimas ar jo nebuvimas yra viena iš galimų aktualiosios skaidos reiškimo ir konkretizavimo priemonių (šalia tokių pagrindinių, kaip žodžių tvarka, intonaciniai požymiai, artroidai' ir kt. [Girdenienė, 1971, p. 46]). Pastarųjų metų sinchroninės ir diachroninės dialektologijos darbuose kirčio atitraukimo ir intonacijos ryši daugiausiai tyrinėja A. Girdenis, kuris ne kartą yra užsiminęs, kad žemaičių kirčio atitraukimo-neatitraukimo procese pagrindinis vaidmuo tenka intonaciniams ir morfologiniams faktoriams, kad kirčio atitraukimo ištakų reikia ieškoti silpnose frazės pozicijose [Girdenis, Rosinas , 1974, p. 190; rup.n:eHHc, 1982, c. 182]. Vis dėlto visos tos palyginti retos pastabos, užuominos rė mėsi ir tebesiremia daugiau tyrinėtojų intuicija, o ne konkrečiais empiriniais ir sta-