Tekstinių ir diskursinių ribų laužymas Johno Banville'io romane Atėnė
Jūratė Levina
2015
Literatūra (Vilnius)
Vilniaus universiteto Literatûros istorijos ir teorijos katedros magistrantë Johnas Banville'is yra vienas þinomiausiø ðiuolaikiniø anglø-airiø raðytojø, Airijos literatûros kontekste priskiriamas raðytojø eksperimentuotojø krypèiai 1 . Jo romanas Atënë (Athena) 2viena sudëtingiausiø raðytojo sukurtø intertekstiniø másliø. Ðiame straipsnyje siûloma intertekstinë romano analizë, kuria bandoma paaiðkinti kai kuriuos romano semantinae vienovae ardanèius elementus ir kartu atskleisti tekstiniø bei
more »
... iskursiniø ribø lauþymo reikðmae. Dël romanui bûdingo fragmentiðkumo, intertekstiniø nuorodø gausos bei á pasakojimà daþnai ásiterpianèio sàmonës srauto nuoseklus euristinis Atënës skaitymas kelia visà eilae problemø, todël metodologiðkai tikslinga pradëti nuo romano struktûros apraðymo, ávardijant aiðkiai iðskirtas tekstines erdves, o tø erdviø sàveikos apibûdinimas ne tik apibrëð analizës ribas, bet ir padës susitelkti ties reikðmingiausiais tokio tirðto ir fragmentuoto teksto elementais. Visiðkai neabejotinai (net ir grafiniu lygiu) galima iðskirti dvi teksto erdves, vienai jø priskiriant septynis paveikslø apraðymus, o kitai -pasakojimà, á kurá tie apraðymai yra áterpti ir kuriame vystosi naratyvinis siuþetas. Pastarajame pasakotojas ponas Morou (Morrow), daþniau vadinamas ponu M., susitinka Mordenà (Morden), kuris papraðo jo nustatyti aðtuoniø paveikslø tapatumà. Bedirbdamas ponas M. sutinka detektyvà Haketà (Hackett), kuris papasakoja apie jo tiriamà vertingø paveikslø vagystae bei pasidalija savo átarimais, kad tai gali bûti Mordeno ir jo bendrø darbas, ir papraðo pono M. pagalbos. Morou, iðtyraes septynis paveikslus ið aðtuoniø, nustato, kad paveikslai tikri, ir iðduoda vagiðiø gaujà. Haketas ateina á namà, kuriame saugomi paveikslai, su kratos orderiu, o jo meno ekspertas teigia, kad paveikslai -visiðkai akivaizdþios klastotës (vëliau ponui M. tai patvirtina ir vienas ið Mordeno gaujos nariø). Mordenas, Haketui neturint jokio pagrindo pateikti jam kaltinimus, dingsta (jau ne pirmà kartà, kaip suþinome ið Haketo þodþiø), taèiau, kaip paaiðkëja vëliau, vis dëlto iðsiveþa vienà tikrà paveikslà. Lygiagreèiai plëtojamos dar dvi siuþetinës linijos: pono M. ir paslaptingosios meilës istorija Ei (A.) ir jo tetos Korki (Aunt Corky) linija. Abu moterø personaþai yra marginaliðki. Teta Korki, su iðgalvotu gyvenimu ir sugalvota, labiausiai átikima, mirties prieþastimi (nes tikroji neaiðki), nuolat balansuoja ant objektyvios realybës suvokimo ir savo vizijø ri-1
doi:10.15388/litera.2004.4.8178
fatcat:xn5qsozllzbkvfeefnk3dct23i