Lietuvos energetikos institutas, Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorija, Breslaujos g. 3, Straipsnyje pateikti vėjo jėgainių (VJ) generuojamo triukšmo statistikos parametrų kitimo dėsningumų tyrimai. Taikant greitosios Furje transformacijos algoritmą nu statyta, kad VJ generuojamo triukšmo garso slėgio pulsacijų spektre, palyginti su aplinkos foninio triukšmo spektru, didžiausi pokyčiai įvyksta 200-3 150 Hz dažnių dia pazone, o infragarso, žemo dažnio (16-200 Hz) ir ultragarso dažnių

more »

... apazonuose šių spektrų stebimi tik neesminiai pokyčiai. Literatūros duomenų analizė rodo, kad VJ generuojamo akustinio triukšmo intensyvumo lygis priklauso nuo jos elementų aptekėjimo aerodinaminių procesų ir mechaninio triukšmo intensyvumo. Vertinant VJ generuojamo triukšmo lygį būtina atsižvelgti ir į vėjo sukeliamą foninį triukšmą, kuriam didelės įtakos turi vėjo srauto greičio dydis. Tyrimai rodo, kad VJ generuojamo triukšmo lygis, pučiant 12 m/s greičio vėjui ir esant atstumui iki VJ bokšto didesniam negu 100 m, tampa lygus foninio triukšmo lygiui. Pateiktas teorinis modelis VJ generuojamo triukšmo intensyvumo lygiui, atsižvelgiant į atstumą iki VJ, apskaičiuoti. Raktažodžiai: vėjo jėgainė, akustinis triukšmas, statistikos parametrai, spektras, in tensyvumas, vertinimas ĮVADAS Vėjo jėgainių (VJ) akustinio triukšmo tyrimo duomenys rodo, kad jų generuojamą triukšmą galima suskirstyti į du pagrindinius triukšmo šaltinius: mechaninį ir aero dinaminį. Mechaninį triukšmą sukelia rotoriaus judančios dalys, greičio dėžė, gondolos pasukimo mechanizmas ir t. t. Aerodinaminis triukšmas kyla dėl oro srauto pokyčių, įvykstančių aptekant sparnus. Tai oro srauto atakos taške kylančios turbulencinės pulsacijos, taip pat ant sparno pa viršiaus vykstantys oro srauto pasienio sluoksnio te kė jimo pokyčiai ir t. t. [1][2][3] [4] [5]. Be to, susidaro aerodinaminės pulsacijos dėl besisukančių sparnų sąveikos su VJ bokšto konstrukciniais elementais. Atlikti Enercon E82, Enercon E70, Nordex N90 ir kitų jėgainių tyrimai [4, 5] kintant vėjo greičiui nuo 4 m/s iki 10 m/s rodo, kad VJ triukšmo intensyvumas pri klau so nuo atmosferos ir žemės paviršiaus absorbcijos, gar so atspindžio, topografinio žemės paviršiaus efekto, met ro loginių sąlygų ir daugelio kitų veiksnių. Pateikti duo menys [1] rodo, kad tiek mažosios, tiek didžiosios VJ generuoja tam tikrą akustinį triukšmą. Didėjant atstumui nuo VJ, triukšmo intensyvumas mažėja [3, 4] . Triukšmas yra ge riau sugeriamas puraus nei kieto žemės paviršiaus. Be to, paviršiaus sugertis labai priklauso ir nuo triukšmo dažnio [6] . Triukšmo dažnių diapazone nuo 100 Hz iki 1 000 Hz pastebima paprastai didžiausia triukšmo sugertis [1-3]. Triukšmo slopinimas atliekamas mažinant triukšmo lygį