Sėkmingas mūsll šalies liaudies ūkio vystymas, visuomeninės gamybos didėj i!TIas ga rantuoj a tolesnę visuomenės ekonominę ir socia linę pažangą, įgalina nenukrypstamai kelti liaudies gerovę. . . Įgyvendinant priemonių liaudies gerovei nuosekliai .kelti sistemą, XI penkmetyje buvo nųmatyta "didinti mąterialinio ir moralinio skatinimo .sis~ temos veiksmingumą, stiprinti skatinantį darbo apmokėjimo pagal darbą. pagrindinio gyventojų pajamų šaltinio -vaidmenį. Užtikrinti, kad liaudies ūkio

more »

... susivienijimuose, įmonėse darbo našumo didėjimas pra lenktų jo apmokėjimo augimą" (1, 144). Dėl to .padidėja ir statistikos, kaip kontrolės priemonės, aktyvus vaidmuo. Darbo užmokestį statistika tiria dviem kryptimis: 1) kaip produkcijos gamybos sąnaudų elementą, turintį įtakos gamybos efektyvumui ir 2) kaip dirbančiųjų materialinės gerovės ro-diklį· Svarbiausioje materialinės gamybos ~koje -pramonėje -darbo užmokesčio fondas absoliučia suma sistemingai didėja;" nuosekliai didėja ir vidutinis vieno pramonės darbuotojo darbo užmokestis (1940 m.-34,1 rb, 1983 m.-199,4 rb) (8, 393). Tačiau "darbo užmokesčjo lyginamasis svoris produkcijos gamybos sąnaudose mažėja atitinkam'iii didėjant įdaiktioto darbo sąnaudoms. 1955 m. pramonės gamybinio pers().Įlalo darbo užmokestis (kartu su atskaitymais socialiniam draudimui) bendrose TSRS pramonės produkcijos gamybos sąnaudose sudarė 21,2%, <' > 1983 m.-14,3%, nors kai kuriose pramonės šakose ši dalis tebėra didelė; stiklo, porceliano ir fajanso pramonėje -33,0%, miško, medžio apdirbimo ir celiuliozės bei popier"iaus pramonėje -23,9%, mašil1lĮ gamybos ir metalo apdirbimo pramonėje -22,~%, statybinilĮ medžiagl! pramonėje -21,4% (8, 148). Svarbus statistikos uždavinys -nustatyti, kaip pagrįstai naudojamas darbo užmokesčio fondas, kokie veiksniai nulėmė vienokį ar kitokį faktinio darbo užmokesčio fondo nukrypimą nuo planinio, kokios vidutinio darbo užmokesčio kitimo tenden.cijos ir kaip jos atitinka darbo našumo didė jimą· Darbo užmokesčio fondas per tris paskutiniuosius penkmečius buvo tvirtinamas aukštesnilĮjų organizacijlĮ joms pavaldžioms pramonės įmonėms (gamybiniams susivienijimams) kaip planinis rodiklis. Praktiškai faktinio darbo užmokesčio fondo naudojimo analizėje per pastarąjj laikotarpį svar-besnilĮ pakitimlĮ nebuvo: santykinė darbo užmokesčio fondo ekonomija (arba pereikvojimas) buvo nustatoma iš faktinio darbo užmokesčio fondo atėmus planinį koreguotą. Beje, iki 1957 m. spalio mėn. buvo koreguojamas tiktai darbininklĮ planinis darbo užmokesčio fondas, atsižvelgiant į bendrosios produkcijos plano įvykdymo laipsnį, neperskaičiuojant likusio pramonės gamybinio personalo planinio darbo užmokesčio fondo. Tačiau tokia praktika pasirodė netinkama, kadangi kai kurios įmonės, nukrypdamos nuo planuoto produkcijos asortimento arba gamybos kooperavimo sąlygų, nepagrįstai gaudavo darbo užmokesčio fondo ekonomijos. 42