liaus kie n Šiau li uni ver si te tas, Edu ko lo gi jos fa kul te tas va das Mo kyk lai, kaip so cia li nei sis te mai, ta kos tu ri daug iš ori n s ir vi di n s ap lin kos veiks ni . J po veikis kom plek si nio po b džio, nes veiks nius sie ja daug prie žas ti ni ry ši , j sklai dos laips nis. Be to, ta ka skir tin goms mo kyk l veik los sri tims yra ne vie no do mas to, in ten sy vu mo ir reikš min gu mo. To d l la bai svar bu ne tik ver tin ti ap lin kos veiks ni kom plek sin ta k , bet ir

more »

... s pa sek mes kiek vie nai or ga ni za cijos sri iai. Stra te gi nis veik los pla na vi mas yra jun gia mo ji mo kyk los stra te gi jos ren gi mo ir re a li za vi mo gran dis, ku rios pa grin du ver ti na mas iš ori n s ap lin kos veiksni po vei kio mas tas ir in ten sy vu mas vi soms mo kyklos veik los sri tims. Tuo pa grin du pro jek tuo ja mos mokyk los rai dos ga li my b s, pa grin džiant jas tu ri mais iš tek liais ir lai ke. To kiu b du stra te gi nis pla na vi mas su sie ja švie ti mo or ga ni za ci jas su nuo lat kin tan ia aplin ka, ap ima vi sas jos veik los sri tis, orien tuo ja m s tym ir veik las at ei ties per spek ty vas, pa de da iš lai ky ti veik los kom plek siš ku m , kryp tin gu m , ra cio na lu m (at si žvel giant tu ri mus iš tek lius), efek ty vu m , su daro prie lai das nuo lat si ver tin ti pa žan g ir pa sie ki mus, nu ma ty ti dau ge l gr s mi , iš veng ti klai d , iš lai ky ti or ga ni za ci jos veik los t s ti nu m kai tos kon teks te, mobi li zuo ti ir nu kreip ti or ga ni za ci jos dar buo to j veik l svar biau siems tiks lams gy ven din ti ir kt. Si tu a ci jos ana li z -tai pra di nis mo kyk los strate gi jos k ri mo pro ce so eta pas, ku ris lei džia kuo rea lis tiš kiau ver tin ti vai ri mo kyk los veik los sri i b k l , iš ori ni ta k po vei k , sis te miš kai orien tuo ti mo kyk l tr ku m , pro ble m ša li ni m , ko re ga vi m , gr s mi mi ni mi za vi m , veik l op ti mi za vi m . Iš ori n s ir vi di n s or ga ni za ci j ap lin kos ver tini mo reikš min gu m or ga ni za ci j da bar iai ir rai dos per spek ty voms, stra te gi jos pro jek ta vi mui ir gy vendi ni mui nag ri n ja dau ge lis už sie nio ir ša lies ben drosios bei švie ti mo va dy bos, stra te gi jos, stra te gi nio valdy mo te ore ti k : H. ir kt. Au to riai ak cen tuo ja stra te gi-nio pla na vi mo kaip nuo la ti nio pro ce so, ku rio me tu atlie ka ma veik los re zul ta ty vu mo ir ap lin kos veiks ni ana li z , nu sta to ma ar ba ko re guo ja ma veik los kryp tis ar kryp tys, ren gia mos stra te gi jos, pla nuo ja mos ir kuria mos rei ka lin gos ga li my b s j re a li za vi mui, at lieka ma stra te gi n kon tro l , pa grin di nis tiks las -su sieti or ga ni za ci j su be si kei ian ia ap lin ka (Ju ce vi ius, 1998). J. A. F. Sto ner, R. E. Fre e man, D. R. Gil bert, (1996), B. Fid ler, (2006 ir ki t au to ri po ži riu, strate gi nis pla na vi mas pa de da pa si ruoš ti po ky iams, numa ty ti ar ti mes nius bei to li mes nius žings nius ir kaip ypa tin ga spren di m r šis sie ja ma su mo kyk los ge bji mu iš gy ven ti kai tos s ly go mis. Di d jant švie ti mo or ga ni za ci j pri klau so mybei nuo spar t jan io po li ti ni , so cia li ni , finan si ni , eko no mi ni im pe ra ty v po vei kio, j stra te gi ja ir strate gi niai pla nai, D. Mid dle wo od (2004) po ži riu, tu ri b ti tvir ti ir griež tai pa gr s ti fi nan si niais re sur sais bei na cio na li niu mo ky mo pro gra m rei ka la vi m ko kybiš ku re a li za vi mu. N die nos švie ti mo or ga ni za ci j stra te gi nio pla na vi mo ak tu a lu m b ti na sie ti su aplin kos tur bu len tiš ku mo laips niu bei jos su vo ki mu (Boi sot, 1995; Ju ce vi ius, Ju ce vi ie n , Ja ni nai t , Ci buls kas, 2003 ir kt.). ŠMM tei si nus re ko men da ci n vi daus au di to po b d , stra te gi nis pla na vi mas tam pa ak tu a les n ir ne re tai vie nin te l prie mo n sa vo or ga ni za ci jos iš or s ap lin kai, vi daus b k lei ver tin ti ir dau ge liui gr s mi , pro ble m bei vi di ni vy ty mo si ga li my bi nu ma ty ti. Ty ri mo ob jek tas -iš ori n s ir vi di n s ap lin kos ana li zi tu ri nys 2005-2012 me t lai ko tar pio ben drojo la vi ni mo mo kyk l stra te gi niuo se pla nuo se. Ty ri mo tiks las -iden tifikuo ti ir pa gr s ti bendro jo la vi ni mo mo kyk l iš ori n s ap lin kos, sa vo stipry bi , sil pn j pu si , gr s mi ir ga li my bi ver ti nimo ten den ci jas j veik los stra te gi niuo se pla nuo se. Ty ri mo už da vi niai: pa gr s ti si tu a ci jos si verti ni mo reikš min gu m di d jan io ap lin kos po vei kio mo kyk lai kon teks te, pla nuo jant sa vo veik l da bariai ir at ei iai; iš ryš kin ti mo kyk l si tu a ci jos ana li z s ir ver ti ni mo ypa tu mus; nu sta ty ti vy rau jan ius mo kyklos iš ori n s ap lin kos veiks nius, da ran ius di džiau si po vei k jos or ga ni za ci jai, iden ti fi kuo ti j po vei kio po b džio mas t , at skleis ti mo kyk l stip ri j pu si ir ga li my bi tu ri n . Ty ri mo me to di ka ir or ga ni za vi mas Pro ble mos ana li zei tai ky ti šie me to dai: moks li n s li te ra t ros ir švie ti mo sis te mos veik l reg la men tuo jan i do ku men t ana li z ;