Pseudo-Hesiodo Heraklio skydas

Audronė Kudulytė-Kairienė
2015 Literatūra (Vilnius)  
Vilniaus universiteto Klasikinës filologijos katedros docentë Epiniu stiliumi paraðytas neþinomo autoriaus kûrinys Heraklio skydas anksèiau bûdavo priskiriamas Hesiodui ir Viduramþiais perraðinëjamas drauge su jo kûriniais. Klausimas, kas yra tikrasis ðios poemos autorius, iðkilo jau Antikoje (Argum. in [Hes.] Scut. = PMG 269). Neþinomas Atënø poetas Megakleidas (ar Megaklis), Apolonijas Rodietis ir Stesichoras ðià poemà buvo priskyrae Hesiodui, o Aristofanas Bizantietis dël Heraklio skydo
more » ... Heraklio skydo autorystës abejojo ir átarë, kad já yra paraðaes kaþkoks poetas, siekaes imituoti Achilo skydo apraðà Iliadoje 1 . Abejonë, ar Heraklio skydas tikrai priklauso Hesiodui, jauèiama ir Pseudo-Longino veikale Apie pakylëtumà (Ps.-Long. 9.5): eÁge ~Hsi^dou ka¼ t¦n 'Asp%da qet#on. Dabar árodyta, kad poema ið tikrøjø nepriklauso Hesiodui (Edwards, 1970, 196 sqq.). Kûrinio kalba dirbtinai archajizuota (Janko, 1982, 78-79). Manoma, kad ðis kûrinys buvo sukurtas VI a. pr. Kr. pradþioje (Cook, 1937, 204-213; Myres, 1941, 37). Tuo metu homeriniu stiliumi buvo paraðyti ir kai kurie kikliniai epai bei himnai 2 . Kai kuriø tyrinëtojø nuomone, Heraklio skydo autorius galëjo bûti koks nors Tesalijoje gyvenaes rapsodas, kûriná skyraes Apolono ðventei Pagasø mieste 3 . Vis dëlto átikinamesnë versija, kad Heraklio skydo poetas buvo kilaes ið Bojotijos (Bowra, 1936, 80; Valk van der, 1953, 279). Kûrinyje juntamas siekimas iðaukðtinti ðià sritá, jos gyventojus ir didvyrius: pabrëþiama, kad Poseidonas globoja Tebus (105), prisimenama, kaip svetingai ðiame mieste buvo priimtas Amfitrionas (84 sq.), apdainuojmas Tebus primenantis septinvartis miestas (271), aukðtinama Heraklio motina Alkmenë, Heraklio 1 Argum. in [Hes.] Scut.: (...) Õp_pteuken 'Aristof@nhV éV oøk oÔsan aøt¦n ~Hsi^dou, àll' ¢t#rou tinÊV t¦n ~Omhrik¦n àsp%da mim$sasqai proairoum#nou. Megakle%dhV + 'Aqhna½oV gn$sion mŸn o¿de tÊ po%hma, ÀllwV dŸ aepitim...i täi ~Hsi^dwi· Àlogon g@r fhsi poie½n Ípla ÞHfaiston to½V t §V mhtrÊV aecqro½V. 'Apoll_nioV dŸ + ~R^dioV aen täi tr%twi fhs¼n aøtoÒ e¿nai AEk te toÒ carakt §roV ka¼ aek toÒ p@lin tÊn 'I^laon aen täi Katal^gwi eÕr%skein =niocoÒnta ~Hrakle½. ka¼ Sths%coroV d# fhsin ~Hsi^dou e¿nai tÊ po%hma. Kitokià ðio teiginio interpretacijà þr. Davison, 1955, 137-148. 2 Homeriniø himnø ir Heraklio skydo kalbos analizë rodo, kad pastarasis kûrinys, matyt, buvo sukurtas vëliau nei Himnas Demetrai (Janko, 1982, 182). 3 Apie Apolonà Pagasietá uþsimenama ir paèioje poemoje (73-74): p...n d' ÀlsoV ka¼ bwmÊV 'Ap^llwnoV Pagasa%ou / l@mpen Õpa¼ deino½o qeoÒ teuc#wn te ka¼ aøtoÒ. E. Meyeris mano (RE, 18, col. 2304, s.v. Pagasai), kad Pagasuose Apolono kultas pakeitë Kikno kultà, taèiau apie pastarojo herojaus garbinimà þiniø neiðliko.
doi:10.15388/litera.2006.3.8056 fatcat:kevekzbocbhebbxglhmsayycey