Appropriating Lithuania Minor. Construction of Consolidating Collective Memory in the Interwar Lithuania

Dangiras Mačiulis
2014 Acta Historica Universitatis Klaipedensis  
The article analyzes the aspiration of the interwar political and cultural elite of Lithuania to turn Klaipėda Region acquired in 1923 into integral part of the state of Lithuania by construing collective memory that would unify Lithuania Minor and Major. The attention is focussed exclusively on the initiatives whose authors were the political and cultural elite of Lithuania that identified itself with the tradition of Lithuania Major. KEY WORDS: collective memory, Lithuanian nationalism,
more » ... nationalism, Lithuania Minor, Rambynas, Martynas Jankus. ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamas tarpukario Lietuvos politinio ir kultūrinio elito siekis 1923 m. įgytą Klaipėdos kraštą paversti integralia Lietuvos valstybės kūno dalimi, konstruojant Didžiąją ir Mažąją Lietuvas vienijančią kolektyvinę atmintį. Dėmesys fokusuojamas išimtinai į tas iniciatyvas, kurių autorius pirmiausia buvo lietuvių politinis ir kultūrinis elitas, identifikavęsis su didlietuviškąja (Didžiosios Lietuvos) tradicija. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kolektyvinė atmintis, lietuvių nacionalizmas, Mažoji Lietuva, Rambynas, Martynas Jankus. Dr. Dangiras Mačiulis, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius El. paštas: dangirasmaciulis@yahoo.com 1919 m. Šv. Kazimiero draugijos leidykla Kaune išleido Antano Aleknos "Lietuvos istorijos" "praplatintą laidą". Lyginant su ankstesnėmis laidomis veik dvigubai platesnis Lietuvos istorijos naratyvas iki 4-ojo dešimtmečio vidurio buvo pagrindinis istorijos vadovėlis lietuviškose vidurinėse mokyklose. A. Alekna, pasakodamas apie "lietuvių kilmės tautas žiloje senovėje", pastarąsias suskirstė "į keturias šakas", kurios "nuo neatmenamų laikų" gyveno "Baltijos jūros pakraščiuose, tarp Vyslos ir Dauguvos": prūsus, jotvingius, lietuvius ir latvius. Patikslinta, kad prūsai gyveno tarp Vyslos ir Priegliaus upių, o lietuvių (žemaičių) žemės prasidėdavusios į šiaurę nuo Priegliaus 1 . Lietuvos istoriją lydėjo priedas, kuriame labai trumpai buvo apžvelgiama Mažosios Lietuvos (lietuvių bendruomenės, gyvenančios tarp Priegliaus ir Nemuno bei Klaipėdos krašte -šią erdvę autorius dar vadino ir Prūsų Lietuva) bei lietuvių bendruomenės JAV istorijos. Mažosios Lietuvos, kaip etninės lietuvių žemės, aprašyme akcentuoti keli momentai -lietuvių autochtoniškumas šiose žemėse ir sena lietuvių bendruomenės kovos už savo gimtosios kalbos teises tradicija. "Lietuvos istorija" baigėsi "Svarbesnių atsitikimų chronologija", kurioje tarp išvardytų svarbiausių Lietuvos istorijos datų buvo tik viena, tiesiogiai susijusi su Mažąja Lietuva -1547 m. išleista "pirmoji lietuviška knyga (Prūsų Lietuvoje)", o jos autorius Martynas Mažvydas buvo vienintelė raiški su Mažąja Lietuva siejama istorinė figūra. Tai, kad A. Aleknos "Lietuvos istoriją" lydėjo priedas su Mažosios Lietuvos istorija, reiškia, jog mažlietuviai laikyti tokia pat lietuvių tautos dalimi kaip ir didlietuviai, tačiau kartu taip konstatuota ir iš esmės skirtinga mažlietuvių ir didlietuvių bendra praeitis. Viena vertus, būta realių bendros praeities skirtumų, kita vertus, siekta nacionalistinio, didlietuvius ir mažlietuvius į bendrą "tautos
doi:10.15181/ahuk.v24i0.296 fatcat:2geyumxudzfzheq52msmgq276q