VIENDIENĖS (HEMEROCALLIS L.) INTRODUKCIJA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO KAUNO BOTANIKOS SODE

Rita Maršelienė, Antanina Stankevičienė
unpublished
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas, a.stankeviciene@bs.vdu.lt, r.marseliene@bs.vdu.lt Recenzentė: dr. Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas Anotacija Tyrimai atlikti 2002-2010 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo viendienės (Hemerocallis L.) genties augalų kolekcijoje. Čia auginamos 8 rūšių 92 veislių viendienės. Nors jos pakankamai atsparios ligoms ir kenkėjams, tyrimo metu žiedpumpurius pakenkė
more » ... pumpurius pakenkė gumbauodis Contarinia quinquenotata, rizosferoje vystėsi šaknyną pažeidžiantis šliužas Milax sp., o 2006 metais viendienę pažeidė patogenas Fusarium sp. Raktiniai žodžiai: Hemerocallis, kolekcija, ligos, kenkėjai, Kauno botanikos sodas Įvadas Viendienė (Hemerocallis L.) yra viendieninių (Hemerocallidaceae R. Br.) šeimos žolinis dekoratyvinis augalas, tinkantis įvairios paskirties želdynams kaip monokultūra arba mišriems gėlynams (Šriubėnienė, 2005; Šriubėnienė ir kt., 2005). Šios šeimos augalų rūšių arealas yra pietryčių Azija, kai kurios rūšys aptinkamos Korėjoje, Mandžiūrijoje, Mongolijoje, o keletas rūšių (Hemerocallis fulva, H. lilio-asphodelus)-Šiaurės Amerikoje ir Europoje (Šriubėnienė, 2005). Gentyje yra apie 26 rūšys (Petit, Peat 2005). Natūralios jų augavietės labai skirtingos: vienos rūšys auga drėgnose dirvose, pievose prie upių, kitos-kalnų šlaituose, sausose dirvose. XV a. iš Rytų Azijos į Europą buvo atgabentos dvi laukinės rūšys (H. fulva, H. lilio-asphodelus). Lietuvoje jos auginamos nuo XVI a. (Dagys, 1938). XX a. pradžioje Europoje ir Amerikoje buvo introdukuota apie pusė dabar žinomų rūšių (Kitchingman, 1985; Šriubėnienė, Baliūnienė, 2002). Šiuo metu visos selekcinės rūšys sujungtos į vienadienės rūšį H. x hybrida hort. Naujas viendienių veisles registruoja Amerikos viendieninikų draugija (AHS), įkurta 1946 m. Viendienės žiedas žydi tik vieną dieną, kasdien išskleidžia vis naujas žiedas, o visas žiedynas žydi mėnesį ir ilgiau. Yra sukurta viendienės veislių, kurių žiedai skleidžiasi palengva ir žydi 16 ir daugiau valandų (AHS). Viendienės laja aštrios faktūros, vienspalvė, aukštis-30-120 cm. Augalo lapai pamatiniai, linijiški, smailiomis viršūnėmis, 30-40 cm ilgio, 3-4 cm pločio, formuojantys taisyklingą vėduoklę. Žiedynkotis iškilęs virš lapų lajos. Žiedyne, priklausomai nuo veislės, būna 6-20 ir daugiau didelių, piltuvėlio formos žiedų (Šriubėnienė, Baliūnienė, 2002). Aukščiausia apyžiedžio dalis yra padalinta į šešias dalis: trys vidaus segmentai-vainiklapiai, o trys kiti-taurėlapiai. Hibridinių veislių žiedai yra įvairių formų. H. x hybrida hort. gali būti skirstomos į grupes pagal požymius: spalvą: hibridinių veislių žiedai iki 18 atspalvių; nėra tik švarios mėlynos, žydros, skaisčiai baltos spalvos žiedų; pagal žiedo formą:
fatcat:mdwaunpn4zgylar3pwlpelsmya