VISUOMENĖS INTERESŲ APSAUGOS PROBLEMA PLANUOJANT TERITORIJAS

Giedrė Lastauskienė, Daiva Bakšienė
2015 Teisė  
1 HAYEK, F. A. Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė. I tomas. Taisyklės ir tvarka. Vilnius, 1998, p. 91. 2 BERMAN, H. J. Teisės ir revoliucija. Vakarų teisės tradicijos formavimasis. Vilnius, 1999, p. 20. interesai įgyja ypač svarbią reikšmę ir kurioje itin reikšmingu laikytinas tinkamas gero (atsakingo) valdymo principo įgyvendinimas 3 , -teritorijų planavimas ir statyba. Ilgą laiką teritorijų planavimo ir statybos procesai buvo laikomi viena iš labiausiai korumpuotų ir neskaidrių Lietuvos ūkio
more » ... rių Lietuvos ūkio sričių, sukeliančių grėsmę visos ekonomikos vystymuisi. Verslo atstovai darė didžiulį spaudimą šiuos procesus liberalizuoti ir išskaidrinti, o Penkioliktajai vyriausybei, veikusiai 2008-2012 m. (t. y. finansinės ir ekonominės krizės laikotarpiu), nuolat būdavo priekaištaujama už nesugebėjimą tai padaryti. Nuo 2014 m. pradžios pradėjo galioti nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, naująjį įstatymą įvardijant kaip revoliucinę priemonę, iš esmės keičiančią įprastą šiai sričiai reguliavimą ir neva eliminavusią daugumą ligi tol buvusių šios srities problemų. Verslas naująjį reguliavimą sutiko itin palankiai, ir ne be pagrindo -susipažinus su įstatymo (ir jį konkretinančio poįstatyminio reguliavimo) nuostatomis galima daryti vienintelę išvadą -sukurtas teisinis reguliavimas, palankus plėtoti nekilnojamojo turto vystymo veiklą (t. y. vykdyti statybą). Tačiau būtent teritorijų planavimo metu priimami sprendimai, darantys ilgalaikę įtaką visiems, kurie gyvena toje teritorijoje ar kitaip yra su ja susiję, -sukuriami sprendiniai, kurie nulemia tai, kokioje aplinkoje gyvensime mes ir mūsų vaikai. Verslininko interesas yra visiškai aiškus -jis visada stengsis gauti didžiausią pelną kuo mažesnėmis sąnaudomis (kartais veikdamas labiau, o kartais, deja, mažiau atsakingai socialiniu aspektu). Šis interesas yra suprantamas ir vertas pagarbos -juk būtent tokia yra skatinamoji verslo jėga. Tačiau teritorijų planavimo sprendiniai daro įtaką visai Lietuvos visuomenei arba didžiulei jos daliai ir net būsimosioms kartoms. Todėl itin svarbu nustatyti, ar įstatymų leidėjas, priėmęs verslui palankų ir liberalų teritorijų planavimo reguliavimą, sudėjo visus saugiklius, kad jo metu bus atsižvelgta ne tik į verslininkų, bet ir į kitų visuomenės atstovų, kuriems daro įtaką planuojami sprendiniai, interesus. Kaip tik su tuo susijęs atliktas tyrimas, kurio rezultatai yra publikuojami. Straipsnio objektas -teritorijų planavimą reguliuojančios teisinės nuostatos ir jas analizuojantys mokslininkų, specialistų ir visuomenės vertinimai. Straipsnio tikslas -ištirti, ar pasikeitęs teisinis reguliavimas sukūrė pakankamai teisinių prielaidų, kad suinteresuotai visuomenei būtų užtikrinta galimybė išsakyti savo poreikius ir interesus, kuriems gali turėti poveikį planuojami sprendiniai. Straipsnyje taikomi įprasti tokio pobūdžio tyrimams metodai: dokumentų analizės, sisteminis, lyginamasis ir kiti. Taip pat darbe remiamasi visuomenės ir specialistų apklausų duomenimis. Ištyrus objektą, padarytos išvados, kurios pateikiamos kaip sudedamoji straipsnio dalis. Pasisakant dėl straipsnyje analizuojamų klausimų ištirtumo lygio, pažymėtina, kad darnios teritorijų plėtros, visuomenės interesų ir jų apsaugos klausimai yra nagrinėjami įvairaus pobūdžio literatūroje. Vis dėlto Lietuvos ir užsienio autorių publikacijose, galbūt dėl temos tarpdiscipliniškumo, pastebima tam tikra tyrimų takoskyra. Teisės srities mokslininkai daugiau dėmesio skiria darnios plėtros principo sampratai, jo vietai teisės sistemoje (L. Meškys 4 ), viešojo intereso ir privačių interesų teritorijų planavimo srityje teisminės gynybos problematikai (E. Klimas, A. Brazdeikis 5 , B. Pranevičienė, K. Mikalauskaitė-Šostakienė 6 ), neužsibrėždami tikslo detaliai išnagrinėti šių kategorijų turinio vertybinių aspektų arba daugiausia nagrinėdami juos pagal nustatytą ir teismų taikomą teisinį reguliavimą. Specialiojoje neteisinėje literatūroje daugiausia analizuojama architektūros ir urbanistikos socialinė 3 PAUŽAITĖ-KULVINSKIENĖ, J. Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos teisėje. Teisė, 2009, t. 72. 4 MEŠKYS, L. Aplinkos teisės objekto transformacijos poreikis darnaus vystymosi ideologijos kontekste. Iš Viešosios teisės raida: de jure ir de facto problematika. Vilnius: Mokslo studija, 2013, p. 320-332. 5 KLIMAS, E.; BRAZDEIKIS, A. Visuomenės viešojo intereso gynimas planuojant teritorijas. Iš Viešojo intereso gynimas: subalansuoto požiūrio link. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013, p. 118-139. 6 PRANEVIČIENĖ, B.; MIKALAUSKAITĖ-ŠOSTAKIENĖ, K. Teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų užtikrinimas teritorijų planavimo procese. Jurisprudencija, 2012, t. 19(2), p. 643-656.
doi:10.15388/teise.2015.96.8757 fatcat:ps2gp236qnestdjxblfndr3s7y