Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios administravimas ir veikla XVII amžiuje

Deimantas Karvelis
2019 Istorija  
Anotacija. Straipsnis tematiškai skirtas XVII a. LDK kultūros istorijai -nagrinėjami vienos didžiausių protestantų bendruomenių (Kėdainių) valdymo ypatumai: išryškinami Kėdainių valdos protestantiškumo bruožai, Radvilų vaidmuo bažnyčios valdymo procese, analizuojama Kėdainių reikšmė bendroje Vienetos valdymo sistemoje, rekonstruojama Kėdainių bažnyčios svarbiausio valdymo organo -vyresniųjų sesijų -veikla. Tyrimo chronologinės ribos apima 1614-1695 m. laikotarpį, kai Kėdainiai priklausė
more » ... i priklausė protestantiškai Radvilų šakai (nuo Kristupo II iki Liudvikos Karolinos Radvilaitės). Tyrimo šaltinių bazė pagrįsta LDK evangelikų reformatų sinodo, Kėdainių dvaro ir Radvilų archyvo Varšuvoje medžiaga. Esminiai žodžiai: Vieneta, Kėdainiai, evangelikai reformatai, superintendentas, distriktas, sinodas. Abstract. The article addresses the topic of the 17 th century cultural history of the Grand Duchy of Lithuania with a focus on the peculiarities of administration of one of the largest Protestant communities (Kėdainiai). It highlights the features of Protestantism in Kėdainiai estate and the place of the Radziwiłł family in the process of administration of the church; it also analyses the role of Kėdainiai in the general -Unitas (Lith. Vieneta) -administration system and reconstructs the activities of the principal administrative body of Kėdainiai Church -seniors' sessions. The chronological limits of the research cover the period 1614-1695 when Kėdainiai belonged to the Protestant Radziwiłł family line (from Krzysztof II Radziwiłł to Ludwika Karolina Radziwiłł). The research sources comprise the material of the Evangelical Reformed Synod of the Grand Duchy of Lithuania, Kėdainiai estate and the Radziwiłł Archive in Warsaw. Įvadas Tyrimo problema. Gausioje Reformacijos istoriografijoje stinga darbų, nagrinėjančių protestantiškų bažnyčių valdymo ypatumus. Iki šiol tebediskutuojama apie Lenkijos ir Lietuvos kalvinistų bendruomenių administravimo modelį, aiškinantis, koks jis buvo: vyskupinis, kongregacinis ar presbiterioniškas 1 . Kėdainių reformatų bendruomenė, priklausiusi Žemaitijos distriktui, šalia Vilniaus ir Biržų bendruomenių išsiskyrė gausumu. I. Lukšaitė pastarąsias vadina "didžiosiomis LDK bendruomenėmis" 2 . Radvilų giminei priklausiusioje Kėdainių valdoje veikė 4 reformatų bažnyčios: dvi Kėdainiuose bei po vieną Beinoravoje ir Kalnaberžėje. Šis faktas yra išskirtinis. LDK teritorijoje XVI-XVIII a. neatrasime nė vieno miesto, kuriame vienu metu būtų veikusios dvi reformatų bažnyčios. Viena bažnyčia, šaltiniuose vadinta "katedrine", "naująja", stovėjo miesto centre šalia rotušės ir buvo pašventinta 1652 m. Joje rinkdavosi miesto elitas. Čia pamokslauta lenkiškai, vokiškai ir škotiškai. Kita bažnyčia, skirta lietuviams, buvo medinė, stovėjo ant kalnelio Radvilų dvaro teritorijoje, nors 1631 m. fundacijoje buvo planuota statyti mūrinę. Šaltiniuose ji vadinta "senąja", arba "Jonušavos", bažnyčia. Kėdainių reformatų dvasininkai aptarnavo abi bažnyčias ir administravo jas iš vieno centro. Šio straipsnio tikslas -atskleisti XVII a. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios valdymo ypatumus. Siekiant minėto tikslo tyrimas orientuotas į kelių uždavinių sprendimą: apibūdinti Kėdainių valdos protestantiškumo bruožus ir Radvilų vaidmenį bažnyčios valdymo procese; išanalizuoti Kėdainių reikšmę bendroje Vienetos valdymo sistemoje; atkurti Kėdainių bažnyčios svarbiausio valdymo organo -vyresniųjų sesijų -veiklos bruožus. Pasirinktos tyrimo chronologinės ribos apima 1614-1695 m. laikotarpį. Šios datos įrėmina Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios gyvavimą valdos savininkų Biržų-Dubingių Radvilų šakos patronato laikais (Kristupo II (1614-1640), Jonušo (1641-1655), Boguslavo (1656-1669), Liudvikos Karolinos (1669-1695)). Tyrimo metodai. Apibūdinant XVII a. Kėdainių reformatų bažnyčios valdymą pasitelktas aprašomasis metodas. Šaltinių kritinės analizės metodas taikytas analizuojant archyvinius to meto evangelikų reformatų bei Radvilų Kėdainių dvaro šaltinius. Šaltiniai. Atliekant tyrimą, be publikuotų šaltinių, pasitelkti keturiose archyvinėse saugyklose (Lenkijoje ir Lietuvoje) saugomi nepublikuoti šaltiniai, tarp kurių minėtinos dvi kompleksinės šaltinių grupės -LDK evangelikų reformatų sinodo medžiaga 1 LIEDKE, Marzena. Struktura i kompetencje władz kościoła ewangelicko-reformowanego w Wielkim Księstwie Litewskim w XVI i XVII wieku na tle europejskim. In: Urzędy państwowe, organy samorządowe i kościelne oraz ich kancelarie na polsko-ruskim pograniczu kulturowym i etnicznym w okresie od XV do XIX wieku. Red. H. Gmiterek. Kraków, 2010, s. 347-366; PTASZYŃSKI, Maciej. O ustroju kościoła. Uwagi na marginesie edycji "Akta synodów prowincjonalnych Jednoty Litewskiej 1626-1637". Odrodzenie i Reformacja w Polsce (toliau -ORP), 2012, s. 203-226; BEHM, Karol. Ustroje kościołów ewangelicko-reformowanych w Rzeczypospolitej Obojga Narodów na przełomie XVI i XVII wieku. ORP, 2013, s. 123-153. 2 LUKŠAITĖ, Ingė. Reformacijos Lietuvoje raida ir evangelikų bažnyčių istorija XVI-XVIII a. Iš: Lietuvos evangelikų bažnyčios Istorijos Metmenys. Sud. A. Hermann. Vilnius, 2003, p. 103. (Vienetos provincinių ir Žemaitijos distrikto sinodų protokolai, Kėdainių bažnyčios vyresniųjų sesijų aktai, bažnyčių fundacijos, korespondencija ir kt.) ir Kėdainių dvaro archyvo medžiaga. Istoriografija. Ankstyviausi darbai, susiję su XVII a. Kėdainių evangelikų reformatų istorija, siekia XIX a. Reformacijos istorijos klasiko J. Łukaszewiczo dvitomėje studijoje pateikta nemažai reikšmingos medžiagos Kėdainių reformatų bažnyčios istorijai atkurti. Jis pirmasis publikavo 1627 m. susitarimą tarp K. Radvilos ir Vilniaus vyskupo dėl Šv. Jurgio bažnyčios priklausomybės, apžvelgė Kėdainių reformatų bažnyčios raidą XVII-XVIII a., Karaliaučiaus lenkišką reformatų bažnyčią, kuri veikė kaip Žemaitijos distrikto filijinė bendruomenė, pateikė daugybės Kėdainių bažnyčios kunigų biogramas apraiškų atvejį Beinoravos reformatų bažnyčioje L. K. Radvilaitės laikais, kunigų S. Bitnerio ir J Gordono veiklą Kėdainiuose XVIII a. J. Łukaszewiczo darbas vertingas, nes jame gausiai remtasi XVII-XVIII a. archyvine medžiaga, dvasininkijos korespondencija, Vienetos provincinių sinodų protokolais 3 . 1846 m. M. Balińskis minėjo, jog Baltarusijos reformatų distrikto superintendentas L. Wanowskis, surinkęs gausią šaltinių bazę, rašo Kėdainių bažnyčios istoriją. Ar ji iš tiesų buvo parašyta, nėra žinoma 4 . H. Merczyngas darbe apie Lenkijos ir Lietuvos protestantų bažnyčias ir senatorius pateikė svarbių duomenų apie Kėdainių, Beržų, Beinoravos reformatų bažnyčias bei Kėdainių arijonų bendruomenės istoriją 5 . P. Šinkūnas Kėdainių miesto istorijos sintezėje aprašė reformatų bažnyčios atsiradimo Kėdainiuose aplinkybes. Remdamasis XIX a. Vilniaus archeografijos komisijos paskelbtais aktais, pamėgino chronologiškai atkurti 1620-1627 m. teisminę bylą tarp katalikų ir reformatų, pateikdamas teisminių dokumentų turinio apžvalgas, aprašė reformatų padėtį XVIII a. pradžioje, į miestą skverbiantis karmelitų vienuoliams ir kuriantis jų parapijai 6 . P. Šinkūno tekstą galima laikyti pirmąja pozicija lietuvių istoriografijoje, kurioje bandoma analizuoti Kėdainių evangelikų reformatų istoriją. J. Seredykos darbas skirtas 1600-1627 m. garsiajai teisminei bylai dėl Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios priklausomybės tarp Katalikų bažnyčios ir Kiškų bei Radvilų giminių. Nagrinėti bažnyčios genezės, galimos konversijos į arijonišką bei kalvinistišką klausimai. Remiantis gausiai dokumentuotais archyviniais šaltiniais atkurta detali teisminės 3 ŁUKASZEWICZ, Józef. Dzieje kościołów wyznania helweckiego w Litwie.
doi:10.15823/istorija.2018.14 fatcat:p6qcbswcvrfzbo54wvk7hsxwv4