Įvairios kilmės kompostų poveikis lapinėms salotoms ir dirvožemio savybėms

Gediminas Staugaitis, Karolina Gvildienė, Romas Mažeika
2015 Žemės ūkio mokslai  
Turėdami tikslą ištirti iš įvairių bioskaidžių atliekų pagamintų kompostų kokybę ir nustatyti jų įtaką lapinių salotų derliui, kokybei, dirvožemio savybėms bei sunkiųjų metalų kaupimuisi 2012–2014 m. LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos bandymų aikštelėje atlikome tyrimus su <i>Grand Rapids</i> lapinėmis salotomis. Jas auginome 6 l talpos <i>Mitčerlicho</i> tipo vegetaciniuose induose, augalus tręšėme įvairių komposto rūšių 10 ir 20 t ha<sup>–1</sup> normomis. Tyrimų rezultatai parodė, kad
more » ... tatai parodė, kad lapinių salotų derlių labiausiai didino biodujų gamybos atliekų kompostas, kuris buvo turtingas organine medžiaga, azotu, fosforu, kaliu, turėjo nedaug sunkiųjų metalų. Mažiau, tik dvejus metus iš trejų, salotų derlių didino žaliųjų atliekų komposto 20 t ha<sup>–1</sup> norma ir nuotekų dumblo komposto 10 ir 20 t ha<sup>–1</sup> normos. Visi naudoti kompostai lapinėse salotose kadmio kiekio nedidino, tačiau nikelio ir vario kiekį ženkliai didino tręšimas mišrių bioskaidžių komunalinių atliekų kompostu. Chromo kiekį didino visi naudoti kompostai, išskyrus biodujų atliekų komposto 20 t ha<sup>–1</sup> norma. Švino kiekį didino didesnės nuotekų dumblo bei mišrių komunalinių atliekų kompostų normos. Beveik visi naudoti kompostai šiek tiek mažino cinko kiekį augaluose, o labai – biodujų atliekų kompostas. Dirvožemyje organinės anglies kiekį didino tik žaliųjų atliekų kompostas, o judriojo fosforo kiekis ženkliai padidėjo patręšus nuotekų dumblo ir biodujų gamybos atliekų kompostais. Judriojo kalio kiekis labiau padidėjo patręšus nuotekų dumblo kompostu.
doi:10.6001/zemesukiomokslai.v22i3.3155 fatcat:hy4npp3wcbdzjaz6xvitkfioqe