Statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumai

Aistė Diržytė, Aleksandras Patapas, Ustina Fedkovič
2014 Public Policy and Administration  
Anotacija. Straipsnyje siekiama atskleisti statutinių organizacijų darbuotojų sub jektyvios gerovės ypatumus, supažindinama su Lietuvoje atlikto statutinių organizacijų darbuotojų (n = 120) subjektyvios gerovės tyrimo rezultatais. Nors Lietuvoje jau keletą metų intensyviai atliekami įvairių tiriamųjų grupių subjektyvios gerovės tyrimai, pavyzdžiui, medicinos darbuotojų, onkologinių ligonių, studentų, vis dėlto statutinių organizacijų darbuotojų psichologinė gerovė dar nebuvo tyrinėta. Šiame
more » ... tyrinėta. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas -išnagrinėti statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumus, subjektyvios gerovės sąsajas su darbuotojų psichologinėmis charakteristikomis bei streso įveika. Tyrimui atlikti naudota Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGSS) [2](2013), Eksternalumo -internalumo skalė [3] (1988), Streso įveikos klausimynas [12](2006). Atliktame tyrime buvo gautas pakankamas visų naudotų metodikų vidinis suderinamumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai statutinių organizacijų darbuotojai (beveik 46 proc.) pasižymėjo vidutiniu subjektyvios gerovės lygiu. Nustatyta, kad subjektyvi gerovė statistiškai reikšmingai teigiamai susijusi su vidiniu kontrolės lokusu, konstruktyviomis pastangomis spręsti problemas. Taip pat nustatyta, kad kuo emocinės iškrovos įverčiai aukštesni, tuo psichologinės gerovės įverčiai yra žemesni, ir atvirkščiai -kuo prastesnė subjektyvi gerovė, tuo didesnė emocinė iškrova. Statutinių organizacijų darbuotojai, kurie pasižymi didesniais psichologinės gerovės įverčiais, siekdami įveikti stresines situacijas, rečiau ieško kaltųjų, kaltina likimą ar išlieja susikaupusias neigiamas emocijas ant aplinkinių. Taip pat nustatyta, kad darbuotojai, kurie mažiau tiki, kad patys gali kontroliuoti gyvenimo situacijas, pasiekimus, šeimos santykius, dažniau į stresą reaguoja vengimu spręsti iškylančias problemas. Raktažodžiai: statutinė organizacija, kontrolės lokusas, streso įveika, subjektyvi gerovė. Įvadas Šiuo metu Lietuvoje ir kitose šalyse vis daugiau dėmesio skiriama subjektyvios gerovės tyrimams. Darbuotojų subjektyvia gerove ypatingai susidomėta tuomet, kai Quick, Nelson ir Hurrell [19] apskaičiavo, jog įvairių stresorių ir netinkamų darbo sąlygų pasekmės (sumažėjęs efektyvumas, iniciatyva, motyvacija, pravaikštos dėl sveikatos sutrikimo) JAV organizacijoms kainuoja 100 bilijonų dolerių nuostolių per metus. Subjektyvios gerovės tyrimų srities tikslas -teikti praktines rekomendacijas, kaip "pagerinti gyvenimo kokybę darbe, sustiprinti darbuotojų apsaugą ir sukurti visomis prasmėmis sveiką darbo aplinką, nes tik tokioje aplinkoje galimi aukšti pasiekimų rodikliai" [19, p. 45]. Nors Lietuvoje jau keletą metų intensyviai atliekami įvairių tiriamųjų grupių subjektyvios gerovės tyrimai, pavyzdžiui, medicinos darbuotojų, onkologinių ligonių, studentų [1], vis dėlto statutinių organizacijų darbuotojų psichologinė gerovė dar nebuvo tyrinėta. Iki šiol daugiausiai buvo tirtas tik patiriamo streso lygis [5] , darbinio streso ypatumai [6], streso įveikos strategijos [20] . Statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės tyrimai svarbūs todėl, kad, naujausiais moksliniais duomenimis, nuo darbuotojų subjektyvios gerovės priklauso jų darbo efektyvumas [9] , o tai reiškia, kad nuo statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės gali priklausyti ir visuomenės saugumas bei gerovė. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas -išsiaiškinti statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumus, subjektyvios gerovės sąsajas su darbuotojų psichologinėmis charakteristikomis bei streso įveikimo strategijomis.
doi:10.13165/vpa-14-13-2-09 fatcat:rjbkkulqlzajxgam45fuu4qmum