LINGVISTINĖS PASTABOS Kada gi žemaičių tarmė atsiskyrė nuo aukštaičių? Lietuvių dialektologijoje iki šiol tebesilaikoma nuomonės, kad žemaičių tarmė atsiskyrus nuo aukštaičių ne anksčiau kaip XV amžiaus viduryje. Ta nuomonė, pirmą kartą išdėstyta A. Salio l , buvo priimta be gilesnės analizės, nors ne vienas jos momentas kelia rimtų abejonių. Visų pirma, M. Mažvydo katekizme (1547 m.) randame, galima sakyti, visas svarbiąsias žemaičių tarmės fonetikos ir morfologijos ypatybes, nors nuo

more »

... parašymo iki XV a. vidurio yra vos šimto metų tarpas 2 • Ryškios, visiškai susiformavusios tarmės ypatybėmis pasižymi ir neseniai surastas rytietiškų poterių tekstas 3 , rašytas netgi ankstėliau, negu Mažvydo katekizmas. Tuo tarpu iš vėlesnių kalbos paminklų matyti, kad žemaičių tarmė labai sparčiai nesivystė : XVIIIa. "Žyvato"4 tarmė beveik visais esminiais bruožais sutampa su dabartiniais vakarų "dounininkais", S. Stanevičiaus tannė (XIX a. pradžia)-su rytiniais "dūnininkais". Vargu ar kalbos kitimo tempai XV -XVI a. galėjo būti spartesni, negu XVIIl-XX a. Antra, kalbos tarminės diferenciacijos (ypač pagrindinių tarmių atsiradimo) pradžia yra lengviau įsivaizduojama ikivalstybinėje epochoje, negu daugiau mažiau centralizuotos valstybės sąlygomis 5 • Nesinori tikėti, kad lietuvių kalba šia prasme būtų kokia išimtis. XV a. vidurio data yra nustatyta, remiantis vokiečių ordinų dokumentais (ypač jų žvalgų pranešimais, vad. "Wegeberichtais"). Juose iki XV a. žemaičių