Straipsnyje (1) nagrinėjama Prancūzijos vyriausybės reakcija į Lietuvos Respublikai 1938 m. ir 1939 m. pateiktus Lenkijos ir Vokietijos ultimatumus. Atskleidžiamos šios didžiosios Europos demokratinės valstybės požiūrio į Lietuvai pateiktus ultimatumus specifinės priežastys, nurodomi Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos poveikio Lenkijai 1938 m. būdai, pagrindžiamas šios demokratinės valstybės pasyvumas 1939 m. Raktažodžiai: Prancūzija, Vokietija, Lenkija, ultimatumas, reakcija ĮVADAS 1938

more »

... m. kovo 18 d., Lenkijos ultimatumo Lietuvai išvakarėse, Berlyne užsimezgė dar vienas ultimatumas: Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris išleido direktyvą parengti Klaipėdos krašto prisijungimo planą [72, 73]. Ši autonominė dalis nuo Lietuvos buvo atplėšta po metų. Šalies užsienio politikos išbandymus atidžiai stebėjo didžiosios demokratinės žemyno valstybės. Vienos iš jų, Prancūzijos, užmojai paversti Paryžių tarptautinės politikos sostine virto spąstais. Jos vadovų nesugebėjimas įgyvendinti naujų mažesniųjų valstybių lūkesčius Vidurio Rytų Europoje sukėlė nusivylimą ir nerimą. Tačiau Prancūzijos vadovų pozicija esminiais tarptautinės politikos klausimais liko svarbi visą tarpukario laikotarpį. Prancūzijos politika Lietuvoje nusivilta dar 1919 m. tebevykstant Paryžiaus taikos deryboms. Sudėtingus dvišalius santykius XX a. 4-ajame dešimtmetyje ištiko rutina. Maža tolima Baltijos valstybė ne itin domino Prancūzijos politikus, o Kaune vengta tvirtai susisaistyti su sąjungininke Lenkija, kurios politiniai sprendimai dažnai būdavo neparankūs Lietuvai. Susiklostė nuolatinių politinių ir diplomatinių kontaktų praktika, mažiau dėmesio beskirta daugiausia ginčų kėlusiai Vilniaus problemai, užsienio reikalų ministrai iš Kauno rečiau bevykdavo į Paryžių, kuriame jau vengta atvirai skeptiškai vertinti Baltijos šalių valstybingumo perspektyvas. Santykinis abipusis geranoriškumas buvo pagrįstas ir abipusiu abejingumu, ir išlaikomu atstumu. Tačiau 1938-1939 m. įteikti ultimatumai vertė lietuvių politikus išbandyti visus poveikio jų autoriams būdus. Baltijos šaliai iškilusi ginkluotos intervencijos grėsmė, galėjusi įžiebti tarptautinį konfliktą, kėlė nerimą ir Prancūzijos vyriausybei. (1) Už pagalbą rengiant straipsnį autorė dėkoja Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai ir Prancūzijos ambasadai Vilniuje.