Irkluotojų aerobinio pajėgumo kaita skirtingais metinės treniruotės laikotarpiais Kristina Justinavičienė, prof. dr. Arvydas Stasiulis Lietuvos sporto universitetas Santrauka Tyrimo objektas -irkluotojų aerobinis pajėgumas. Literatūros šaltinių teigimu, talentingų sportininkų paieška, jų atranka ir sportinis rengimas -viena svarbiausių šiuolaikinio sporto problemų. Svarbiausia yra sudaryti palankias sąlygas siekti puikių sportinių rezultatų, todėl turėtų būti tinkamai sutvarkyta sportininkų

more »

... imo sistema: treniruotės metodika, organizavimas, kontrolė ir valdymas. Irkluotojai varžosi klasikiniame 2000 m nuotolyje. Nuotolio įveikimo trukmė -nuo 5 min 20 s iki 9 min -priklauso nuo valčių klasės, meistriškumo ir nuo oro sąlygų. Irklavime sportinius rezultatus sąlygoja sportininkų fizinio ir funkcinio pajėgumo lygmuo. Lietuvoje irkluotojų parengtumui kontroliuoti ir stebėti per mažai atliekama fiziologinių testavimų, todėl manome, kad šiai problemai spręsti tikslinga pasitelkti sporto mokslo tyrimų metodologiją. Tyrime dalyvavo aštuoni didelio meistriškumo akademinio irklavimo sportininkai, kurių amžius -19,0 ± 1,6 metų, ūgis -181,3 ± 6,4 cm, svoris -75,3 ± 9,2 kg. Kūno sudėties rodikliai buvo nustatomi specialiomis svarstyklėmis "Tanita Body Composition Analyzer TBF-300" (Japonija). Aerobinis pajėgumas tirtas nuosekliai didinant krūvį, atliekamą irklavimo ergometru CONCEPT II. Viso tyrimo ir atsigavimo metu naudojant nešiojamąją sistemą "Oxycon Mobile" (Jaeger, Vokietija) buvo registruojami dujų apykaitos rodikliai: deguonies suvartojimas (VO 2 ), anglies dioksido išskyrimo greitis (VCO 2 ), kvėpavimo dažnis, kvėpavimo tūris ir plaučių ventiliacija (Ve). ŠSD viso krūvio ir atsigavimo metu buvo registruojamas naudojant telemetrinį ŠSD matuoklį "Polar S810i" (Polar, Suomija). Kapiliarinio kraujo mėginiai buvo imami iš piršto praėjus 5 min po nuosekliai didinamo krūvio. Buvo apskaičiuojami rodiklių aritmetiniai vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Taikyta kartotinių bandymų dispersinė analizė. Skaičiavimai atlikti IBM SPSS "Statistics" 19 ir MS "Excel" 2010 programomis. Tyrimo tikslas -nustatyti irkluotojų aerobinio pajėgumo kaitą skirtingais metinės treniruotės laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: nustatyti irkluotojų submaksimalius aerobinės ištvermės rodiklius skirtingais metinio ciklo laikotarpiais; nustatyti irkluotojų maksimalius aerobinės ištvermės rodiklius skirtingais metinio ciklo laikotarpiais. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta: 1. Irkluotojų VO 2 ties VeS1 ir VeS2, plaučių Ve ties VeS1 ir VeS2 ir ŠSD ties VeS2 statistiškai reikšmingai nesiskyrė skirtingais metinės treniruotės laikotarpiais (p < 0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tik ŠSD ties VeS1 (p > 0,05). 2. Irkluotojų VO 2max , santykinio VO 2max , ŠSD max , KT max , O 2max pulsas, santykinis O 2max pulsas ir maksimalusis kvėpavimo koeficientas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p < 0,05). Statistiškai reikšmingai skyrėsi irkluotojų VE max , KD max , laktato koncentracija kraujyje 5 min po fizinio krūvio (p > 0,05). 3. Daugelis irkluotojų aerobinės ištvermės rodiklių mažai kito viso testavimo metu, tačiau didžiausi pakitimai matomi po antro testavimo. Raktažodžiai: irkluotojai, aerobinis pajėgumas, metinė treniruotė.