Aplinkos institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r. tel. (8~37) 75 22 02; el. paštas: Laima.Cesoniene@lzuu.lt Santrauka. Darbo tikslas-išanalizuoti ir įvertinti gyvulininkystės, atitinkančios aplinkosauginius reikalavimus, vystymo tendencijas atskiruose Lietuvos regionuose. Gyvulininkystės aplinkosauginiai reikalavimai analizuojami api-bendrinant kiekvienoje savivaldybėje registruotu pasėlių deklaravimo, gyvulių registravimo, upelių azoto

more »

... s taršos, 0-60 cm dirvos sluoksnyje esančio azoto kiekiu. Tyrėme upių vandens kokybės priklausomybę nuo azoto kiekio dirvožemyje su ūkinių gyvūnų išskiriamo azoto kiekiu per metus, žemės ūkio naudmenų plotu, sąlyginai apskaičiuoja-momis azoto apkrovomis deklaruojamiems žemės ūkio pasėliams. Remdamiesi aplinkosauginiais reikalavimais, kur azoto kiekis dirvoje neturi viršyti 170 N kg/ha-1 leistinos normos, detalizavome gyvulininkystės plėtros galimybes atski-rose savivaldybėse. Upių vandens kokybė buvo vertinama pagal 2008-2010 metais atliktų Lietuvos upių stebėsenos duomenis, kur palyginimui naudotas bendrojo azoto kiekis vandenyje. Atliktas apibendrintas ūkinių gyvūnų skaičiavi-mas sutartiniais vienetais, jie panaudoti išskiriamo azoto kiekiui apskaičiuoti. Ūkinių gyvūnų išskiriamo azoto apkrovos žemės ūkio naudmenose apskaičiuotos pagal pasėlių deklaravimo duomenimis. Apibendrinus skaičiavimo duomenis nustatytas ryšys tarp dirvoje esančio azoto kiekio ir azoto kiekio upių vandeny-je (r = 0,66) (p<0,001). Dirbami žemės ūkio naudmenų plotai taip pat darė įtaką vandens kokybei (r = 0,59) (p<0,001). Kiek silpnesni ryšiai nustatyti tarp ūkinių gyvūnų skaičiaus (sutartinių gyvulių skaičiaus) ir upių vandens (r = 0,5) (p<0,001). Deklaruotiems žemės ūkio naudmenų plotams tenkanti azoto apkrova neturėjo įtakos upių vandens rodik-liams, nes gyvulininkystėje išskiriamo azoto apkrova buvo nežymi ir svyravo nuo 13,45 iki 71 N kg/ha-1. Tyrimais nu-statyta, kad, laikantis aplinkosauginių reikalavimų ir ūkinių gyvūnų mėšlą naudojant savivaldybės teritorijoje registruo-tiems pasėlių plotams, daugelyje savivaldybių, išskyrus kelias miestų ir Elektrėnų, gyvulininkystės plėtotė galima 80-973 proc. nuo šiuo metu registruojamo ūkinių gyvūnų skaičiaus. Raktažodžiai: sutartiniai gyvulių vienetai, azoto apkrova, biogeninės medžiagos, gyvulininkystės plėtra. Summary. The present study was designed to analyse and evaluate stockbreeding development according to requirements of environment in different regions of Lithuania. Stockbreeding development was analysed on the background of data of crop declaration, animal registration, biogenic pollution of rivers and the amount of nitrogen in the superficial layer of soil. Furthermore, according to the environmental requirements to the quantity of nitrogen in soil (not exceed 170 Nkg/ha-1) the possibilities of stockbreeding in different regions of Lithuania were calculated. The rivers water quality evaluation in Lithuania was performed according to the data of rivers monitored in 2008-2010. Excreted nitrogen in farmland areas was calculated based on crop declaration data. This study demonstrated the correlation between quantity of nitrogen in soil and quantity of nitrogen in the water (r=0.66; p<0.001). In was shown significant influence of farmland on the quality of water (r=0.59; p<0.001). However, the correlation between the stock density and quality of water was lower (r=0.5; p<0.001). The quantity of nitrogen in farmland have no significant influence on rivers water quality, where estimated 13.45 to 71 N kg/ha-1 (p>0.05). In conclusion , the results from this study indicate, that the density of stock animals in Lithuania not exceeded environmental requirements and stockbreeding development could be increased without possible significant influence on the amount of nitrogen in farmland and rivers.