LAZDIJŲ RAJONO RUDAMINOS DVARO PARKO AUGALŲ LIGŲ IR KENKĖJŲ TYRIMAS

Irena Tulabienė
unpublished
Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnlogijų katedra Mokslo g. 2, Mastaičiai, 533313 Kauno raj. El. paštas: irena.tulabiene@go.kauko.lt Recenzentė: dr. Dalė Bulavienė, Kauno kolegija Anotacija 2010-2011 m. buvo tirta Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko želdinių fitosanitarinė būklė. Parke tirta: mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), karpotojo beržo (Betula pendula Roth), paprastojo klevo (Acer platanoides L.), paprastojo kaštono
more » ... prastojo kaštono (Aeculus hippocastanum L.), paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) dygiosios eglės sidabrinė forma (Salix albàTristis'), platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus L.), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.), pažeidimas ligomis ir kenkėjais. Tyrimo metais ligos ir kenkėjai tirtus augalus pažeidė skirtingai. Labiausiai pakenkti paprastieji kaštonai-keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic), kurios pažeidimas siekė iki 4 balų, mažalapė liepa-liepinės gyslinės erkės (Eriophyes tiliae Pgst), liepinio amaro (Eucalipterus tiliae L.). Parke labiausiai paplitusios ligos-liepų suodligė (sukėlėjai: Aureobasidium pullulans (de Bary) G. Arnand, Cladosporium herbarum (Pers.) Link ir Leptoxyphium fumago (Woron.) R. C. Srivast (sin. Fumago vagans Pers.), kurios pažeidimas siekė iki 5 balų; ąžuolo miltligės (sukėlėjas Microsphaera alphitoides Grif. & Maub), pažeidimas siekė iki 3 balų. Tokį pat pažeidimo balą sudarė klevo lapų miltligė (Uncinula tulasnei Fuckel). Įvadas Daugelis Lietuvos senųjų parkų visų pirma yra vertinami kaip puikūs kraštovaizdžio architektūros kūriniai, projektuoti ir kurti žinomų kraštovaizdžio architektų. Dabartiniu metu Lietuvoje dvarų parkai tvarkomi tik minimaliai, o kai kurie ir visiškai palikti likimo valiai. Šie parkai neretai jau praradę erdvinę struktūrą ir labiau panašūs į blogai prižiūrimą mišką (Januškevičius, 2010). Vienas iš tokių parkų yra Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parkas. Rudaminos dvaras įkurtas apie 1537-1538 m. Dvaro kūrimas buvo sunkus, nes šioje vietoje reikėjo sausinti pelkes ir iškirsti mišką. Prie dvaro buvęs sodas, užėmė apie 8 margus žemės. Minimi ir penki ten buvę tvenkiniai. Šiuo metu dvaro parkas užima 7,5 ha (dabartinio dvaro savininko, R. Valioko asmeninis archyvas). Dvaras istorikų bei menotyrininkų palyginti mažai tyrinėtas. Žinių apie jį randame kunigo kraštotyrininko J. Totoraičio ir architektūros bei urbanistikos istoriko A. Miškinio darbuose. Kita svarbi šaltinių dalis-archyviniai dokumentai. Istorinių duomenų apie Rudaminos dvarą išliko Lietuvos valstybės istorijos (LVIA), Lietuvos Centriniame valstybės (LCVA), Vilniaus apskrities (VAA), Kultūros paveldo centro (KPCA) archyvuose, bei Mokslų Akademijos (MAB RS) ir Vilniaus Universiteto (VUB RS) bibliotekų rankraščių skyriuose. Konkrečiai Rudaminos dvarą liečiančių dokumentų išlikę nedaug, tikėtina, kad dalis jų galėjo pakliūti į Lenkijos ir Baltarusijos archyvus, kadangi XVI-XVIII a. pagal administracinį suskirstymą Rudamina priklausė Gardino apskričiai, XIX a. I pusėje-Varšuvos kunigaikštystei, XIX a. II pusėje-Suvalkų gubernijai. Daug vertingos medžiagos
fatcat:tpm44kndffcixaw6llvd7ra3sm