AnotAcijA Straipsnyje nagrinėjamas Jono Dunso Škoto teologinės mąstysenos poveikis Lietuvos pranciškonų pasaulėžiūrai ir veiklai. Pranciškonų teologijoje sukūrimas, įsikūnijimas ir Jėzaus Prisikėlimas yra glaudžiai susiję. Dievo begalybės sąvoka be galo svarbi, norint suprasti Dievo veikimą. Straipsnyje aprašomas Jono Dunso Škoto gyvenimas, apžvelgiami jo filosofijos bei teologijos veikalai ir įžvalgos, Škoto mokslas, kuris rėmėsi Ordino įkūrėjo šv. Pranciškaus dvasia. Škotizmas Lietuvoje

more »

... ė sekėjų, kurie puoselėjo pranciškoniškosios dvasios ugdymą, rūpinosi mokslo paveldu ir plėtra. PagrinDiniai žODžiai: Jonas Dunsas Škotas (John Duns Scotus), škotizmas, pranciškonai, Lenkija, Lietuva. aBSTraCT This article discussed the effect of the theological thought of Duns Scotus on the outlook and activities of Lithuanian Franciscans. in Franciscan theology the Creation, the incarnation, and the resurrection of Our Lord are linked closely together. The idea of the Divine Omnipotence is essential for understanding god's actions. after describing Scotus' life we examine his works and insights in theology and philosophy. His teaching was based on the spirit of the Order's founder, St Francis. Scotism found disciples in Lithuania who fostered the Franciscan spirit in the country and sponsored the spread of Scotist heritage there. Įvadas Jonas Dunsas Škotas gyveno scholastikos mokslo suklestėjimo metu. Dėl proto aštrumo ir subtilumo nenorėjo kartoti to, kas kitų jau buvo pasakyta, todėl, žengdamas pažinimo keliu, į ankstesnių scholastų veikalus žvelgė kritiko akimis. Jo supratimu, tiesos pažinimas nuolat daro pažangą. Būdamas objektyvus ir nešališkas, jis labiau mėgo tiesą negu sistemą. Kaip Williamo Ware mokinys ir Oksfordo mokyklos sekėjas, jis teikė pirmenybę metafizikai ir matematikai, bet tai jam netrukdė sudaryti sintezę, pagrįstą meilės ir valios idėja. Jis buvo mokytojaspirmiausia savo įsijautimu ir problemų svarstymu, su platoniška-augustiniška savo Ordino tradicija, bet tuo pačiu metu labai žavėjosi aristoteliu. Daugelyje tezių jis nutolo nuo šv. Bonaventūros, bet aštriai kritikavo Henriką iš gento, to meto tomistinių teorijų priešą. Kai kada jis kaltinamas esą buvęs sistemingas ir pavydus Tomo akviniečio įžvalgoms. Jei kartais ir atmetė jo mokslą, tai jis darė tik tiesos meilės verčiamas ir naudodamasis teisėta laisve dėl diskutuotinų dalykų. Jis stengėsi sudaryti savo filosofinę-teologinę sistemą, remdamasis teze, kad tikėjimas, protas ir autoritetas vienas kitam neprieštarauja, stengėsi rasti savo sintezės pagrindinius elementus. Škotu paprastai mažai domimasi, nes jo darbai labai gilūs ir sudėtingi. Jo filosofijos-teologijos sistemą ne taip lengva trumpai, aiškiais žodžiais ir suprantamu būdu išreikšti. Kai Jonas Dunsas Škotas įsitraukė į aktyvų mokslo darbą, Mažesniųjų brolių ordine jau buvo per 50 daktarų, iš kurių pažymėtini šv. antanas Padu vietisevangeliškasis dakta ras, aleksandras Halietisnenuginčijamasis daktaras, šv. Bona-KriKščionišKosios tradicijos raišKa viduramžių -naujausiųjų laiKų Kasdienybės Kultūroje: europietišKi ir lietuvišKi puslapiai acta Historica universitatis Klaipedensis XXvii, 2013, 23-35. issn (print) 1392-4095, issn (online) 2351-6526 doi: http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v27i0.895 saulius bytautas 24 ventūraserafiškasis daktaras; jie buvo kūrėjai pranciškoniškos mokyklos, kurios tikslasmokslą panaudo ti gyvenimui pagal šv. augustiną, pripažįstant Dievą, kaip aukščiausiąjį gėrį, gyvenimo ir mokslo centru. Šios nuostatos lėmė, kad jų veikaluose dažnai pastebimas my lintis Kristų asketas, apaštalas, kuris užde ga sielas, ar mistikas, visiškai paskendęs dvasiniuose apmąs tymuose. Lietuvoje pranciškonai domėjosi Jono Dunso Škoto mokslu, parašė ir išleido ar rankraščiais paliko škotizmu paremtų veikalų bei studijų. Jono Dunso Škoto gyvenimas Jonas Dunsas Škotas gimė apie 1265 m. Škotijos Dunso bažnytkaimy je, netoli Berwicko miesto. Jonas įstojo į Mažesniųjų brolių ordiną apie 1280 m. 1 , o 1291-03-17 po ketverių metų filosofijos ir trejų metų teologijos studijų buvo įšventintas kunigu. 1300 m. jis dėstė "Sentencijas" Oksforde, 1302-1303 m. -Paryžiaus universitete. Pagal Paryžiaus universi teto statutą, nebuvo galima dėstyti universitete nestudijavus jame devynerių metų teologijos, išskyrus vienuolius, kurie po ketverių metų studijų Paryžiaus universitete galėjo kitus penkerius me tus papildyti iš praleistų bestu dijuojant vienuolyno seminari joje. iš šio fakto galima padaryti išvadą, kad Škotas prieš tai studijavo Paryžiaus universitete, kur, tarp kitų pro fesorių, klausė prof. gonsalvo iš ispanijos. Užbaigęs šias studijas, buvo pakviestas profesoriauti Kembridže. Be to, Oksfordo Mertono kolegijos 66 rank raštis tvirtina, kad išgar sėjo Kembridže, Oksforde ir Pa ryžiuje. ir iš tikrųjų vienoje "Ordinatio" traktato vietoje Škotas pats savo ranka skaity tojui nurodo savo "quaestionem Cantabrigensem", kuri už siliko po rinkinio antrašte "reportatio" 12 rankraštyje Todi miesto bibliotekoje. 1303 m. jis atsisakė pasirašyti Pilypo gražiojo peticijas prieš Bonifacijų Viii, dėl to turėjo nu traukti savo dėstymą Pary žiaus universitete 2 . 1304 m. lapkričio 18 d. prof. gonsalvo iš ispanijos, Mažesniųjų brolių ordino generolas, pristatė Dunsą Škotą Paryžiaus universite tui šiais žodžiais: kaip mylimą Kristuje tėvą Joną Dunsą Škotą, apie kurio pavyzdingą gyvenimą, pasižymėjimą moks lo srityje, proto subtilumą ir kitas jo žymias ypatybes, ar ilgu patyrimu, ar visur paskli dusia apie jį garbe, gerai esu informuotas ir jį pavedu jūsų malonei 3 . 1305 m. Škotas dėstė Pary žiaus universitete ir tuo pačiu metu buvo pranciškonų stu dijų rektorius, turėjo iš kilmingą disputą, vadina mąjį "Quodlibet". žinoma, kad 1306-1307 m. mokslo metais pranciškonų stu dijų rektorius jau buvo aleksand ras iš aleksandrijos. 1307 m. pabaigoje Škotas nuvyko į Kel ną, kur netikėtai mirė 1308-11-08 ir ten palaidotas pranciškonų bažnyčioje 4 . Jo bendraamžiai jį vadino Subtiliuoju daktaru, o vėlesnie ji mokslininkai -ir Marijos daktaru. 1905 m. jam buvo užvesta be atifikacijos byla.