Fonologinio skiemens riba: konstruktas ar realybė?

Aleksas Girdenis
1985 Kalbotyra  
esu suformulavęs taisyklę: nepradinio fonologinio skiemens 1 riba eina ten, kur prasideda maksimali vidinio priebalsių junginio dalis, savo struktūra sutampanti su eksplozine pirmojo skiemens dalimi (t. y. su pradine priebalsių grupe ar atskiru priebalsiu)". Akivaizdžiausiai šią taisyklę remia tie žodžiai, kurių vidiniame priebalsių junginyje randama atkarpa, visai sutampanti su pradiniu kurio nors žodžio junginiu, plg.: gę-sta, drik-sta, tilk-sta Dar paprasčiau būna tada, kai tarp dviejų
more » ... eina vienas priebalsis: jis sudaro elementarią eksplozinę grupę ir todėl būtinai turi priklausyti tolesniam skiemeniui 3 , pvz.: ra--tas, va-lia, žą-sis. Kiek keblesni yra tokie žodžiai, kaip dešra, vikšras, lazda, kregždl, bet ir jų skaidymą galima logiškai motyvuoti. Jeigu tikslas = tik-sias, asld =a-sla (plg. slaptas), tai būtų nenuoseklu manyti, kad vikšras#vik-šras ir dešra 1 Iš naujesnių fonetinio ir fonologinio skiemens apibūdinimų žr.: rynaKlIB, 1972, c. 365. Visuotinai priimta manyti, kad skiemuo yra pagrindinis tarties vienetas, bet jo fonetinės esmės, taip pat fonetinių ribų klausimas iki šiol tebėra neišspręstas (iš naujesnės literatūros žr.: Lade-
doaj:a1726ee99f6d441695ed735fcbc3477c fatcat:yv6u7m3j2ja4fcdrw7mv753aq4