mokytojai Eugenijai'. Š~urkutei~Čekanaus"kienei už ,gausius Klykoliųšnektos įrašus ir filologijos kandidatui BrdniuiSvecevičiui, pasiū1iusiam ir-para-gfilUsiam atlikti šį tyrinejimą. Aleksas Girdenis, Vanda Lakienė Dėl vądinamosios uau~orinės daugiskaitos" i. O. IGekviena kalba: turi nedidelę grupę aSĮlleninių ivardžių, kuriems bi1dingos mažiausiai dvi minimalios asmens U: ska-ičiaus kategorijos1. Įvardžiai reiškia pačios kalbos universalias saVybes a:-rba, tiksliau sakant, ivardžiai simboliais

more »

... reiškia k'omunikacijos proceso savybes, nes turi būti koks kalbėtojas (aš), koks acJ.i.esatas (tu)' ir pašnekesi~ temai. Minimalios ir santyldškai "objektyvios" skaiČiaus ir asmens reikšmės kultūriniu požiūriu gali turėti specifinių niuansų ir atspalvių". 1.1. Dabartinėje lietuvių kalboje autorinis aš 4 reiškiamas trejopai 1) pirmuoju· asmeniu: Čia turiu galvoje ne vien daiktavardį Į.;.Į (Mž, p. 73, 2 išnaša); Jeigu šitaip ir būtų buvę, tai, man rodos, sunku pagrįsti Į ... Į argumentąĮ ... Į (Mž, p. 89); 2) be asmens rodiklio arba "trečiuoju" asmeniu: Atrodo, kad su šia nuom~ne sutikti negalima; Anaiptol tuo nenorima pasakyti, kad kiekvienas turi kalbėti vaizdingais palyginimais; Aut o riu snuoširdžiai dek oja visiems, padėjusiems tobulinti ši darbą (KzI, p. 4); 3) vadinamąja "autorine daugiskaita": (mes) norėtume pabrėžti (jJasakyti), mum s rodos (atrodo), 'm ūsų nuomone (supratimu), išretinta (pabrauk ta) mūsų, mūsųdarbeirt. t. Toks trejopas aš reiškimas būdingas net vienam autoriui: Jau sa)'o "Lietuvių' kalbos istorinėje gramatikoje" esu pažymėjęsĮ .