Filters








1 Hit in 0.036 sec

Specifics of Heritage Protection System's Management of the Republic of Lithuania: Case of Curonian Spit

Mantas Bagočius, Vladislavas Domarkas, Jolita Sinkienė
2011 Public Policy and Administration  
Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos sistemos valdymo ypatumai: Kuršių nerijos atvejis Mantas Bagočius Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys Tomo g. 2, LT-91245 Klaipėda Vladislavas Domarkas, Jolita Sinkienė Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas Anotacija. Remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais dokumentais, straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos sistemos ypatybės, ypatingą dėmesį
more » ... ypatingą dėmesį skiriant Kuršių nerijai. Aptariami svarbiausi paveldą ir jo apsaugą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, atskleidžiami esminiai juose pateikiamų paveldo sąvokų apibrėžčių skirtumai, nurodomi bendrieji paveldo objektų apsaugos principai. Išsamiau analizuojamos Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir jų vaidmuo Kuršių nerijos atveju. Pagrindžiama, dėl kokių esminių teisinių ir institucinių veiksnių Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos sistemai trūksta efektyvumo. Straipsnio pabaigoje aptariami Kuršių nerijos paveldo apsaugos sistemos trūkumai ir jų šalinimo galimybės. Raktažodžiai: paveldas, paveldo tipai, paveldo apsaugos sistema. Įvadas Paveldas ir jo apsauga -visame pasaulyje aktuali mokslininkų ir praktikų diskusijų tema ir svarbi veiklos sritis. Paveldas saugomas, tausojamas, valdomas ir naudojamas individo, vietovės, valstybės ar tarptautiniu lygmeniu, siekiant suformuoti vietovės identitetą, palaikyti ir stiprinti kultūrinę įvairovę, skatinti tarpkultūrinį dialogą, ugdyti kūrybiškumą ir gebėjimus, plėtoti ekonominį potencialą, pritraukti turistus ir pan. [11, p. 12]. Pasaulio paveldo išsaugojimu iš esmės susirūpinta po Antrojo pasaulinio karo. Siekiant esamoms ir būsimoms kartoms išsaugoti unikaliausius ir vertingiausius gamtos ir žmonijos kūrinius, XX a. antrojoje pusėje sukurtomis tarptautinėmis teisinėmis ir institucinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti pasaulio paveldo vertybių apsaugą. Kiekviena valstybė, prisijungdama prie šių tarptautinių susitarimų, kuria savo nacionalinę paveldo apsaugos sistemą, padedančią išsaugoti jos teritorijoje esančius vertingiausius paveldo objektus. Mantas Bagočius, Vladislavas Domarkas, Jolita Sinkienė. Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos ... 358 Lietuvos nacionalinė kultūros paveldo apsaugos sistema pradėta kurti XX a. pirmojoje pusėje, tačiau tarpukario kultūros vertybių apsaugos institucionalizacijos procesas nebuvo baigtas. Pirmieji svarbūs vertybių apsaugą reglamentuojantys teisiniai dokumentai priimti sovietiniais metais. Tačiau valstybinė sistema šioje srityje buvo silpna, paveldą buvo siekiama išnaudoti daugiausia kaip politinius išteklius [9, p. 15]. Gamtos apsaugos pirmieji teisiniai reguliavimai pradėti dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Pirmosios saugomos teritorijos -rezervatai -Lietuvoje pradėtos kurti tarpukariu. Vėliau, sovietiniais metais, pradėti kurti ir gamtiniai draustiniai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. prie Aukščiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo įkurta Kultūros paveldo apsaugos inspekcija, o prie Vyriausybės -Paminklotvarkos departamentas, kurie vėliau buvo sujungti, įsteigiant Kultūros vertybių apsaugos departamentą prie Kultūros ministerijos [29]. 1994 m. priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas [18], 1996 m. -Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas [16]. Per nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvoje ratifikuoti svarbūs tarptautiniai ir nacionaliniai paveldą ir jo apsaugą reglamentuojantys dokumentai, įkurtos nacionalinio ir vietinio lygmens institucijos, atsakingos už šalies teritorijoje esančio paveldo išsaugojimą. Vis dėlto LR paveldo apsaugos sistema išlieka gana sudėtinga ir komplikuota. Tai ryškėja ir analizuojant Kuršių nerijos atvejį. Kuršių nerija -tai išskirtinio grožio kultūrinis kraštovaizdis, gamtos ir žmogaus veiklos sandūros pavyzdys 1 . Dviem valstybėms -Lietuvos Respublikai ir Rusijos Federacijai 2 -priklausantis pusiasalis, kaip išskirtinės visuotinės reikšmės kultūrinis kraštovaizdis, 2000 m. įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (angl. United Nations Educational Scientific and Cultural Organization -UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą. Tiek šalies, tiek vietos valdžios institucijos ir bendruomenė nuolat ieško sprendimų, ką ir kaip būtina saugoti, kaip pusiasalis turi plėtotis, kaip tai reglamentuoti ir kontroliuoti. Tačiau įvairių mokslinių ir praktinių diskusijų išvados rodo, kad iki šiol šio pusiasalio paveldosaugoje esama nemažai problemų ir, kad esmines problemas sudaro tiek vietinės valdžios parengti pusiasalio urbanizacijos planai, tiek ir nacionalinė paveldo apsaugos sistema. Gamtos ir kultūros paveldo apsaugos sistema kompleksiška ir tuo, kad pasauliui taivientisas saugotinas dviejų valstybių objektas [28] , o Lietuvos teritorijos administracinių vienetų sistemoje [24] Kuršių nerija padalyta Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybėms. Kuršių nerija Lietuvoje yra vientisa valstybės saugoma teritorija, kurią administruoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Jos steigėjas -Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kultūros paveldo reikalais rūpinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [17], turintis atskiras 1 Bendras Kuršių nerijos ilgis -apie 97 km., plotas apie -180 kv. km. Lietuvai priklauso Kuršių nerijos šiaurinė dalis (52 km ilgio ir 9 774 ha ploto). Joje gyvena apie 3,5 tūkst. gyventojų. Lietuvos Kuršių nerijos teritorija padalyta Neringos (8 980 ha) ir Klaipėdos miesto (794 ha) savivaldybėms. Nuo 1966 m. -specialaus rėžimo kraštovaizdžio draustinis; nuo 1976 m. -Valstybinis miško parkas [1, p. 7-11]; 1991 m. įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. 2 Rusijos Federacijai priklausančios Kuršių nerijos dalies paveldo apsaugos ypatybės straipsnyje nėra analizuojamos.
doi:10.5755/j01.ppaa.10.3.637 fatcat:pgohme75wfga5kop3rwghlqbjy