KASOS CISTINIAI NAVIKAI, TOMOGRAFINIŲ RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ SVARBA JŲ DIAGNOSTIKOJE: VUL SK PATIRTIS IR LITERATŪROS APŽVALGA release_keyy2vqwi5hihncxc63lgzvhfm

Abstract

Tikslas. Apžvelgti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose gydytus ligonius, kuriems diagnozuoti kasos cistiniai navikai, patvirtinti histologiškai, radiologinių tomografinių tyrimų svarbą ir galimybes juos diagnozuojant; apžvelgti aktualius literatūros šaltinius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įdiegta elektronine ligos istorija ir joje esančia paieškos sistema, iš galutinių diagnozių epikrizėse atliktas retrospektyvinis tyrimas. Rasti 46 ligoniai, kuriems 2009–2014 m. diagnozuotas ir histologiškai patvirtintas kasos cistinis navikas; nagrinėti navikų epidemiologiniai, klinikiniai, radiologiniai ir patologiniai duomenys. Rezultatai. Ligonių, sirgusių kasos cistiniais navikais, amžius 29–83 metai (vidurkis – 60,5 metų); mucininė cistinė neoplazija, palyginti su serozine cistadenoma ir intraduktaline papiline mucinine neoplazija, diagnozuota jaunesniems: amžiaus vidurkis atitinkamai 53,5, 61 ir 69 metai, solidinė pseudopapilinė neoplazija diagnozuota 41 metų moteriai. Serozinė cistadenoma ir mucininė cistinė neoplazija kur kas dažniau diagnozuota moterims, atitinkamai 88,2 proc. ir 84,6 proc., intraduktalinė papilinė mucininė neoplazija daugiau nustatyta vyrams – 62,5 proc. Iš 46 ligonių, sirgusių kasos cistiniu naviku, 17 (36,9 proc.) diagnozuota serozinė cistinė neoplazija, 13 (28,3 proc.) – mucininė cistinė neoplazija, 8 (17,3 proc.) – intraduktalinė papilinė mucininė neoplazija, 5 (10,9 proc.) – duktalinė adenokarcinoma su cistiniu komponentu, po vieną (2,2 proc.) atvejį – solidinė pseudopapilinė neoplazija, neuroendokrinis navikas ir kaverninė limfangioma. Apie 67 proc. ligonių pirmiausia buvo atlikta pilvo organų sonoskopija ir po to kompiuterinė tomografija (44 (95,6 proc.) ligoniams) ir/ar magnetinio rezonanso tomografija (4 (~9 proc.) ligoniams patikslinimui ir 2 (4,3 proc.) iš karto). Išvados. Pacientai su kasos cistiniu naviku sudarė nedidelę ligonių, gydytų mūsų ligoninėje, dalį. Dažniausiai diagnozuotas kasos cistinis navikas – serozinė cistadenoma. Kadangi klinikiniai simptomai nespecifiniai, o 1/3 ligonių neturi jokių skundų, diagnozuojama atsitiktinai, dažniausiai atliekant daugiasluoksnę kompiuterinę tomografiją. Išliekant neaiškiai diagnozei, patikslinimui gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (mūsų ligoninėje atlikta 9 proc.).
In application/xml+jats format

Archived Files and Locations